kuryba

Etnokultūra

Branginkime tai

Šv. Andriejaus burtai ir tikėjimai

Šv. Mergos per Andriejų, kad savo bernų susapnuot, dedas po gaivu kelnes, o bernai, kad susapnuot mergų, dedas suknietį. Pasak. T. Uždavinienė, g. 1911 m. Daržininkų k., Varėnos r.

Per šventą Andriejų sėjom po langais kanapes. Sėji ir sakai: „Andriej Andriej, ja na cicbia lion siej." Vakarojam ar dzienagojam*, tai visos mergos pasdalinam langais ir kožna po savo sėjam kanapes. Pasak. I. Bingelienė, g. 1919 m. Margionių k., Varėnos r.

Per Andriejų jau kap aina gule, tai patalan atsisėdį su aguonom aplinkui apsisėja ir pamislina*, kų nori susapnuoc. Jei susapnuosi – bus tavo. Zodzų nesakė jokių. Andriejun sodzina vyšnias. Nuskina sakutį ir deda vandenin. Jei Kalėdom pražydzi, tai jau ištekės, o jei ne - tai dar liks mergos. Pasak. A. Tarasevičiūtė, g. 1922 m. Pavarėnio k., Varėnos r.

Šventan Adriejun aidavo iš trijų darželių rūtų parsinešė. Bet kad nieks nemacyt! Iš kiekvieno darželio po sakutį nusiskini, parsineši, skarytėn susriši, padedzi po padušku*. Po to, kap parsineši, jau raikia nei valgyc, nei gere, nei kalbėc. Cik viskų ko graiciau susdėc po padušku ir mige. Tadu savo vyrų sapnuosi. Pasak. J. Zagoiskienė, g. 1926 m. Pavarėnio k., Varėnos r.

Per Andriejų arba Kūcon pasdedzi po lovų bliūdų*. Paprašai tėvo, kad padaryt balanėlių ir perdedi per bliūdų. An galo lovos pakari rankšluoscį. Sapnuoji – atais prauseis bernas. Jei rankšluosčiu nusišluoscis – tavo. Pasak. Z. Duclutienė, g. 1924 m. Čižiūnų k., Varėnos r.

Per Andriejų visap burėm, bet tankiausiai tai pavožtam po lėkšti rąžančių, lėlį, žiedų. Mergos traukia. Jei rąžančių randa – bus davatka, lėlį v mergų vaikų turėsi, žiedų ištekėsi. Pasak. K. Tolvaišienė, g. 1911 m. Naniškių k., Varėnos r.

Sugniaužo poperų, padeda an lėkštės ir degina. Liekei pelanai paspūtį... Tai mašina, tai grabas, tai stulpas. „Gal tau kryžus bus?" – Šidzina* vieni kitus. Pasak. B. Silvestravičienė, g. 1913 m. Kasčiūnų k., Varėnos r.

Per šventą Adriejų surašom an lapelių visus vardus, kokius cik žinom. Po gaivu pasdedam. Ir tuščių prisdedam. Jau paskėlį stveram, kokį vardų ištraukėm. Ale neseka* kalbėc nieko. Kokį vardų išsitrauksi, tai jau ir žanysies. Pasak. M. Mikailienė, g. 1920 m. Daržininkų k., Varėnos r.

Atvažiuoja kalėdos. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2000, p. 156 – 157