Velykų simboliai

Kodėl dažomi margučiai?

Senovės lietuviams Velykos reiškė gamtos atgimimą, augmenijos prisikėlimą, sutinkant džiaugsmingą sėjos metą. Krikščionims – tai Kristaus prisikėlimo šventė. Velykos – viena iš tų kalendorinių švenčių, kurios papročiuose persipynę mitiniai tikėjimai ir krikščioniškasis kultas.

Dažytas kiaušinis – gyvybės galia

Svarbiausias Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis, žmonės tikėjo magiška jo galia sužadinti gyvybės jėgas. Prosenovišku papročiu kiaušinius margindavo ne tik Velykoms, bet ir visoms pavasario šventėms, vėliau pavadintoms katalikiškų švenčių vardais ( Jurginės, Sekminės).

Dažniausiai dažoma juodai, raudonai, geltonai, rusvai ir ˛aliai. Juoda simbolizavo žemę motiną. Raudona – gimimo, gyvenimo, šviesos, šilumos bei sėkmingos visa ko pradžios simbolis. žalia reiškė pavasario augmeniją, javų daigus, o geltona bei rusva - pribrendusius javus. Ne tik spalva, bet ir įvairūs prasmingi raštai suteikdavo kiaušiniui daug galios. Margučių raštuose taškais ir brūkšneliais būdavo vaizduojami dangaus kūnai, augalai, įvairios mitinės būtybės (pvz., žalčiai). Ilgus amžius kiaušiniai dažyti natūraliais, iš augalų ir balų rūdos gautais dažais. Tam vartodavo ąžuolo, skroblo ar juodalksnio žievę, svogūnų lukštus, rugių želmenis, samanas, šieno pakratus, ramunėles, kmynus ir kt. XIX a. juos pradėta dažyti cheminiais dažais.

Daužk margutį ir ridenk!

Margučiai per Velykas buvo (ir dabar yra) dovanojami, jais keičiamasi, daužaujama ir ridinėjama. Daug margučių būdavo išdalinama namiškiams, lalauninkams ir kiaušiniautojams. Visoje Lietuvoje tebėra populiarus margučių ridinėjimas. Mėgdavo ir tebemėgsta žmonės daužyti margučius. Vienas turi suimti savąjį margutį į saują, palikdamas tik truputį išsikišusį jo smaigalį tarp nykščio ir smiliaus. Kitas suima savo kiaušinį į saują ir, prilaikydamas pirštų galais, smaigaliu daužia. Tik teisingai sumušus priešininko kiaušinį kiužis (sudaužytas kiaušinis) tenka nugalėtojui. (Tikėkimės, kad per Atvelykio vakaronę margučių ridenimo turnyrą suruošime kaip reikiant. – aut. past.).

Margučiai Europoje

Kalendorinėse šventėse margučiai buvo žinomi Ukrainoje, Baltarusijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Čekijoje. Tuo tarpu sparčiai jie nyko tuose kraštuose, kur buvo paplitusi reformacija, t. y. Latvijoje, Skandinavijoje, Vokietijoje ir kt. Visgi, išlikę žinių, kad Vokietijoje margučiai būdavo dedami į vaikų kapus.

“Kiaušininkas” arba Velykų eglutė

Kupiškio apylinkėse dar apie 1934 m. krikštamotė per Velykas nešiodavo vaikams kiaušinius “kiaušininke”, vadinamoje Velykų eglutėje, padarytoje iš eglės šakos ar tiesiog iš lazdelės su devyniomis ar dvylika šakelių, prie kurių pritaisomi vieliniai lizdeliai kiaušiniams įdėti. “Kiaušininkas” būdavo puošiamas žilvičio šakutėmis su kačiukais, išsprogusiais berželiais, popierinėmis gėlėmis ir iškeptais iš tešlos paukščiukais. Margučiai nuo eglutės buvo dovanojami, siekiant suteikti laimės, sveikatos, apsaugoti nuo ligų, nesėkmių ir kt.

Šiemet mūsų mokykloje balandžio 17 – 20 dienomis vyks Velykų medelio, margučių paroda – konkursas. Tad po atostogų mokyklon skubėkite nešini žilvičio šakelėmis su kačiukais ar išsprogusiais berželiais. Nesuvalgykit visų savo margintų stebuklų, bet papuoškite jais būsimą parodą.