KUKŲ MENAS

Prakalba į maloniuosius varžovus ir žiūrovus

(ši kalba buvo pasakyta LTV laidoje "Krašto garbė", 2004 m.)

Atvykome iš gražiausio Lietuvos kampelio, iš Dainuojančios Dzūkijos širdies, pačios Merkinės, kur Nemunas didingu vingiu priglaudžia šaltasraunį Merkį, Merkinės vardo kaltininką, kur Stangė, kaip kokia žilagalvė kadaise buvusi milžinė, dabar nykštukė, suneša savo stangų vandenis Nemunan, pagimdydama Lietuvos upių galiūną Nemuną, kur kiek tolėliau sraunioji, V. Krėvės „Gilšėje” apdainuotoji Strauja, prisiglausdama prie Nemuno, paslaptingą Meilės-Mirties salą žmonių akiai dovanoja.

Atkakome į šią laidą jau antrą kartą, prieš tai mūsų vyresnieji merkiniškiai savo garbingojo krašto garbę gynė, o šiandien mes, Merkinės Vinco Krėvės – Mickevičiaus vidurinės mokyklos moksleiviai, norime dar kartą Jums, brangieji Lietuvos žmonės, priminti, ir Jums, gerbiamieji mūsų varžovai, įteigti, kad dieviškajam upių santakos vaizdui, kurį tūlas prašalaitis regi nuo piliakalnio, kurio kerinčio grožio kupina kiekvieno merkiniškio širdis, iškilo reali grėsmė: po kurio laiko santaka gali virsti Merkinės mariomis, prarysiančiomis visus Merkio vingius, užliesiančiomis anapus ir šiapus Nemuno bei Merkio stūksinčius kaimus. Tai Karolinos Hidroelektrinės prie Alytaus statytojų užmojai. Pasikėsinti į tokį dievišką grožį, tai nelyginant Merkinės širdį išplėšti iš motinos Dainavos krūtinės. Ta proga Jums, mielieji mūsų varžovai, norime padovanoti šiuos plakatus, kurie turėtų Jums priminti štai ką: jei kada ateityje tapsite ministrais, tai nepamirškite savo Motinos Gamtos, ji nuolat reikalinga visų žmonių globos.

Visi esame moksleiviai iš V. Krėvės vardo mokyklos, džiaugiamės, jog Didžiojo dzūko, pasaulinio lygio rašytojo vardą nešiojame jau 1... metų ir dar garbingiau kasmet per rašytojo gimtadienį spalio 19-ąją savo pirmokėlius Krėviukais krikščijame. Jausdami savo protėvių dvasių, alsuojančių iš V. Krėvės raštų, ir galėdami vis dar pačion Merkinėn ir jos pakarščiuos gyvenančių bobučių ir diedukų pasakų, istorijų, visokių baikų ir dainų pasiklausyci, prieš ketverius metus susbūrėm ir Merkinės jaunimo etnokultūros kluban „Kukumbalis”. Todėl kur tik važuojam, kur koncertuojam ar kokių šventį švenčiam, tai vis dzūkiškas dainas prismenam. Nu, tai jumi čia vienų ir užtrauksim:

Evelina veda: „Saldzi gardzi arielkėlė”

Ale visiem norim primyc, kad jau pamatį kur parašyta mūsų pavadinimu, tai sakytūt „Kukumbalis”, o ne koks „Kukumbãlis”. Ba mes vadzinamės, kap roz ne Baliaus daininykai, o Kukų, Kaukų balos daininykai ir šokėjai. Merkinėn miški, kur arkeologai nat XV a. kapinynų rado, kur senieji žydų kapai prisglaudį, yra tokia bala, kur visokios dvasios gyvena, velniai už kupstų nuog Perkūno slapstos, kur Kaukų dvasios netoliese gyvenantiems žmonėms daiktelius mieliausius neša. Nuog tos vietos, mokslinykų vadzinamos aukštapelkės, ir pavadzinimų turim.

Bet jūs dartės mįslinat, kad mes ciktai dzūkiškai dainuojam, ne, klystat, brolyčiai, mes ir teip su gitaru pabrazdzinam. Labai mylim dainas apie meilį. Tai vienų Salomėjos Nėries eilėraštį ir rozu sudainuosim.

Rita Černiauskienė, ,Merkinės etnoklubo „Kukumbalis“ vadovė,

Algimantas Černiauskas (jaunesnysis), Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos 2 h klasės mokinys