KUKŲ MENAS

Monika Valeišaitė

MERKINĖS RAGANOS

Mano akiratin pateko dvi moterys iš Merkinės – dvi Aldonos. Pirmoji visoje Merkinėje tiesiog vadinama Ragana. Ir pati moteris save taip pristato. Turbūt norėdama apsaugoti savo artimuosius ir save pageidavo pavardės šiame darbe neminėti, todėl ją vadinsiu tiesiog Ragana. Antrąją iš solidarumo su pirmąja irgi ne pavarde minėsiu, o pavadinsiu BURTININKE.

Ragana kilusi nuo Žemaitijos, kur garsusis Šatrijos kalnas stūkso, todėl, sako, nieko nuostabaus, kad Šatrijos Ragana save ir vadina. Jos gyvenimo nuostata: reikia labai tikėti, į viską įsigilinti, kad tai išsipildytų, o prietarai – jos gyvenimo dalis.

Ragana nuo pat mažens daug laiko su mama praleisdavusi, taip ir išmoko atskirti kiekvieną augalėlį, žolelę, medį, susipažino su jų gydomąja, o kartais ir nuodingąja galia. Tačiau kaip svarbiausią raganavimo elementą, ji įvardija, žinojimą, kokiomis proporcijomis reikia gaminti užpilus, kad jie taptų veiksmingi. Ragana net kvatojo kalbėdama apie žmones, kurie nežinodami tikrųjų augalų savybių gaminasi užpilus su spiritu ar degtine. Didžiausia žmonių klaida – per didelis kiekis alkoholio užpilams, netinkamai pasirinkta žolelė. Tokiu būdu žmonės sau tik dar labiau pakenkia – vieną gražią dieną tampa alkoholikais.

Mums ramiai bešnekant, Ragana vaikus paragino atnešti rupūžę, užmarinuotą stiklainyje, kurią ypatingai paruošus galima naudoti kaip vaistą nuo anginos, gerklės skausmo ir ypač nuo laringito. Tačiau svarbiausia tai, kad rupūžė turi būti pagauta toli nuo vandens ir užpilta spiritu. Durdama žvilgsniu į ant palangės augančią pelargoniją, dėstė, jog pelargonijos lapai tinkamiausias vaistas ausų uždegimui gydyti. Visos vaistažolės ir  augalėliai renkami tik prieš Jonines arba per jas. Jokiu būdu negalima rinkti, kai žolė šlapia, nes tokie augalai netinkami naudoti. Beje, reikėtų žinoti, kad beveik visos žolės yra tinkamos, nes turi vienokių ar kitokių teigiamų savybių. Tačiau šalia to skubėjo paneigti mitus, kad įvairiais burtais galima sulaikyti bėgantį pas svetimas moteris vyrą. Sako žinanti, jog visuomenėje labiausiai paplitęs mitas su vynu ir moters krauju, paslapčia į jį įlašintu. Ragana vos nepradėjo žegnotis apie tai pasakodama ir atrodė nuoširdžiai susijaudinusi, nes esą šis burtas 6 – 10 metų gali dovanoti aistringą meilę, vyro ištikimybę, o praėjus tam laikotarpiui, atsiranda nepaaiškinama neapykanta moteriai, kuri gali išprovokuoti net žmogžudystę.

Mane, kaip ir kiekvieną moteriškę, itin domino grožio paslaptys. Ragana į tai daug dėmesio nekreipė, sakė, jog viskas turi būti kuo paprasčiau. Patarė kuo rečiau naudoti muilą, prausiklius ir kitokią chemiją, sakė, jog paprastas naminis obuolys yra kur kas naudingesnis mūsų veido odai. Tuojau pat prasitarė, kad jeigu moterys nori būti amžinai gražios, o veidas nebūtų išvagotas raukšlių, tai pati puikiausia priemonė to išvengti yra ne kas kitas, kaip tik vandens lelijos, užpiltos spiritu. Vėliau juo tepti veidą kas vakarą. Sako, tai patikima ir efektinga priemonė.

Ragana neįsivaizduojanti savo „vaistinėlės“ be ramunėlių arbatos. Ypač ilgais žiemos vakarais, kai dienos trumpos, lauke niūru, o daugumą žmonių kamuoja depresija. Daugelį moterų. kamuoja menopauzė. Sako, jog nėra efektingesnės pagalbos, kaip arbatos, padarytos iš mėtų, ramunėlių, valerijonų šaknų ir apynių mišinio. Būdama jaunesnė, turėjusi itin skausmingas menstruacijas, todėl nori patarti, jog labai naudinga gerti vandens lelijų arba baltų dilgėlių arbatą, kuri apsaugo nuo gimdos uždegimo. Pirmoji menstruacijų diena būna skausmingiausia, todėl, anot pašnekovės, reikia pasigaminti mišinį iš paprasto molio, medaus ir šilto vandens. Viską išmaišius gauta mase išsitepti pilvo apačią ir palaikyti per naktį.

Šiuo metų laiku dažną mūsų vargina peršalimo ligos bei sloga. Ragana sako, jog sloga maža bėda, jeigu namuose turime svogūno. Jį reikia sutrinti per česnakinę trintuvę, išsunkti per marlę ir gautą sunką sumaišyti su vandeniu. Svarbu žinoti, kad svogūno sultys turi sudaryti vieną trečiąją tirpalo sudėties. Tai itin paprastas, tačiau labai veiksmingas vaistas.

Ragana visą gyvenimą labai vertino kiškio taukus. Šie padeda užklupus ausies uždegimui ar atsivėrus opoms skrandyje. Rūta, anot jos, yra nuodas, bet itin veiksmingai padeda nuo „vidurių pjūties“. Norintiems numesti keletą kilogramų pašnekovė pataria kramsnoti varnalėšų šaknis. Tiesa, šio augalo šaknys turi būti surinktos vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, nes tada jos turi daugiau naudingų savybių. Vartoti išdžiovintas ir kramsnoti kaip „kramtoškę“. Itin liesiems žmonėms, patiriantiems stresą, susiduriantiems su valgymo sutrikimais ar dingusio apetito problema Ragana taip pat turi ką pasiūlyti. Už gyvatės antpilą veiksmingesnio vaisto neras niekas, įsitikinusi moteris. Vidurių liuosavimas taip pat menka problema, kai namuose turima ajerų. Mažiems vaikučiams ši bėda būna nepakeliama, tačiau rūpestingos motinos turėtų žinoti, jog granatų žievelės, likusios suvalgius vaisių, yra nepaprastai naudingas vaistas, todėl siūlo jų neišmesti.

Ragana teigia, jog didžiuojasi tuo, kad gyvena Lietuvoje, kur augalų asortimentas toks didelis. Sako, lietuviai turėtų džiaugtis, kad mūsų šalyje auga ženšeniai. Lietuviškasis ženšenis – kiaulpienių šaknys. Būtent kiaulpienės gydo kepenis, kasą ir kitus vidaus organus.

Antroji mano pašnekovė – antroji Aldona – BurtininkĖ. Buria kortomis. Taip nuspėja ateitį. Šio meno išmoko iš savo vyro mamos – Kamarauskienės, žiniuonės, pas kurią į Merkinę sužinoti savo ateitį, išsiaiškinti negandų priežastis plūsta vyrai ir moterys iš visos Lietuvos.

Tiesa, pastaruoju metu mano pašnekovė nebeburia, nes visai neseniai susirgo vėžiu. Pasakoja, kad iškart prieš nelaimę ji būrėsi. Kortos buvo negailestingos, parodė kryžių. Tikriausiai tėvams atėjo laikas iškeliauti Anapilin, mat jiems jau per devyniasdešimt, pagalvojo ji. Tačiau praėjus kelioms dienoms, medikai kovojo už jos pačios gyvybę. Ši žinia trenkė it perkūnas iš giedro dangaus. Iškentusi skausmingą chemoterapiją, ji susimąstė: visą gyvenimą buvo religinga moteris, kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią, per didžiąsias šventes net dalyvaudavo procesijose – ar tik nebus ši liga Dievo siųsta rykštė?

Labiau už viską Burtininkė nuo jaunystės tiki likimu. Juo tikėti pataria ir savo klientams. Nevalia tikėti kortomis, nes jos sujaukia žmogaus gyvenimą, gal net Dievą priverčia juoktis. Paklausiau, ar nesijausdavo blogai, juk kortos irgi savotiška nuodėmė. Burtininkė prisiminė, kad kartą į ją kreipėsi kunigo giminaitės. Labai dėl to nustebo, liepė joms eiti ir nesakyti kunigui apie šį vizitą, tačiau šios nuramino, esą Kunigas pats žinojo, kur jos eisiančios. 

Domėjausi, ar mėnulio fazės turi reikšmės burtams. Burtininkė net nemirktelėjusi pasakė -  taip. Jaunatį kortos neretai meluodavo, sakydavo netiesą. Labiausiai tinka būrimams priešpilnis arba pilnatis. Tuomet kortos sako tiesą ir tiktai tiesą. O jeigu tikiesi, jog kortos atskleis tavo dabartinį gyvenimą, derėtų aplankyti burtininkę, kai karaliauja delčia.

Kartą kortos rodė vien tik nelaimes. Kaip tai pasakyti žmogui? Meluoti juk negali. Todėl ir vengdavo Burtininkė kelių klientų iš karto. Reikia pailsėti po kiekvieno seanso. Itin nemėgsta, kai apsilanko jaunos merginos. Moteris stebisi, iš kur toks noras atskleisti savo ateitį. Juk žinodamas, kas nutiks, žmogus tarytum sustoja, bijo gyventi, vis galvoja apie kortų pranašystę. Todėl tokias jaunas mergaites Burtininkė stengiasi atkalbėti, sako, jog burtai sujaukia likimą. Kategoriškai draudžia jomis tikėti.

Monika Valeišaitė, IV gimnazijos klasė,

Merkinės Vinco Krėvės gimnazija

Merkinė, 2009

Ruošė mokytoja Rita Černiauskienė

© Monika Valeišaitė

© Merkinės jaunimo etnokultūros klubas Kukumbalis, 2008

© Vytautas Černiauskas, 2008