Nr. 29. Pateikėja:

Antanina Grigaitė, 78 metų

Gimė 1929 m.

Nuo 1997 m. gyvena Merkinėje, senelių globos namuose.

Dabartinis adresas: Gardino g. 29, Merkinė, Varėnos raj.

Užrašė ir šifravo: Asta Tamulevičiūtė, 17 metų moksleivė. 2007 m. liepos 9 d. Merkinėje.

1.      Išvežė mus jaunus į karužę

Išvežė mus jaunus į karužę.

Už ką veža į tolimus kraštus?

Ar mes esam taip baisiai nusikaltę,

Kad mus veža į Rytų šalis?

Mes paliekam savo jaunas žmonas

Ir paliekam mažus vaikelius,

Mes paliekam savąsias motinėles,

Dievas žino, ar grįšime kada.

Klausia vaikas pas savo mamytę,

Kur tėvelis, kad jo nematyt?

Motinėlė pradėjo gailiai verkti

Ir pradėjo sūnelį migdyt.

Mik tu mano mažutis, sūneli,

Tik užmiki saldžiu miegeliu

Mūs tėvelis Rytuose tolimuose

Jis kovoja su priešu piktu.

Žūsta vadas, žūsta pulko vadas,

Jam karaivių pulkai sudainuos,

Bet kai žus mūsų mylimas tėvelis,

Jam paukšteliai miškely sučiulbės. (2x2)

MKF 18[6]

2.      Panedzingio kaime gyveno pora

Panedzingių kaime gyveno pora:

Jaunikaitis Jonas, kaip gėlė Ona.

Viens kitą pamilo iš jaunų dienelių

Ir atėjus laikui vesti ketino.

Jų visa nelaimė, kad tėveliai draudė,

Juos abudu sekė pavyduolė draugė,

Tai kartais sueina Jonas su Onute,

Tėveliai nežino, nei kaip pasakyt.

Jau saulutė laidžias, vakaro tyla,

Po rūtų daržalį vaikščioja Ona.

Prie tamsaus miškelio, kur ėgliai siūbavo,

Nakcigonėj Jonas daineles dainavo.

- Negaliu užmigti, negaliu aš likti,

Kol savo Onutės negaliu sutikt(i).

Taip pat ir Onutei nėr linksmų dienelių,

Kolei neišgirsta Jonelio dainelių. (2x2)

Sekmadienio rytą saulė skaisčiai šietė,

Aiti į bažnyčią mama Oną kietė

- Negaliu aš aiti, miela motinėle,

Raikia man palėti pasodytą gėlę.

Negalėjo aiti, nei susikalbėti

Dėl ko gi Joneliui Onutė mylėt?

Ką Jonelis sakė, viską ištesėjo:

Tėveliams išėjus, Jonelis atėjo.

Tėveliams išėjus į šventą bažnyčią,

Nuo taboko dūmų smirda visa gryč(ia)

Jonelis Onutei veidelius bučiavo

Onutė iš meilės daineles dainav(o).

Sužinojus draugė, kad Jonas atėjo

Pėsčia į bažnyčią graitai nuskubėjo

Pasakyt tėveliams, kad Jonas atėjo,

Padaryt nelaimę porai pažadėjo.

Supykę tėveliai grait grįžta iš miesto,

Norėjo išbarti Jonelio nekviesto

Jonelis tylėjo ir žodį kalbėjo:

- Skubinkis Onute, skubinkis graičiau.

Jonelis turėjo didelę granatą,

Jiem karštoji meilė paruošė kapus

Ir prieš pačią mirtį abu pasbučiavo,

Ir po žaliu klevu mirti nukeliavo.

Suaidėjo šūviai ir Onutė krito,

Abudu jaunuoliai per tėvelius žuv(o)

Tik žalias klevelis mirtį jų ragėjo

Pavyduolė draugė tik šųvį girdėjo. (2x2)

Pirmadienio rytą saulė skaisčiai švietė,

Ait ieškot Onutės tėtis mamą kvietė:

Čia randa stovėta, čia randa kalbėta

Ir ant akmenėlio abiejų sėdėt(a).

MKF 18[5]

Šifravo: Asta Tamulevičiūtė.