 |
2006 m. spalio 25 d. Merkinė |
|
|
Nr. 1. Pateikėja: Genė Milaševičienė (Širvinskaitė), 66 m. Gimė 1941 m. sausio 26 d., Mikalavo k., Daumantonių apyl., Alytaus r. nuo 1975 m. gyvena Merkinėje,. Dabartinis adresas: Vilties g. 3., Merkinė, Varėnos raj.
Užrašė: Miglė Kalvinskaitė (13 m.), Ugnė Bingelytė (13 m.), Vita Pačkauskaitė (13 m.), Jolita Brazinskaitė (14 m.), Eglė Jauneikaitė (13 m.) 2006 m. spalio 25 d. Merkinė
Šifravo: Rita Černiauskienė, 2007 m. liepa
Čiūčia liū liūliauką, Aš siuvu šniūrauką, Su raudonais guzikais, Su geltonais aplikais. Su raudonais guzikais, Su geltonais aplikais. Čiūčia liūlia poną, Aš siuvu žiponą, Su klepais atverstais, Su didžiuliais guzikais. Su klepais atverstais, Su didžiuliais guzikais. Čiūčia liū panelę, Aš rėdau suknelę, Su padalkais mėlynais, An krūcinės ripuliais. Su padalkais mėlynais, An krūcinės ripuliais.
Iš mamytės išmokta. Mamytė dainuodavo migdant vaikus ir mus išmokino. MKF 10[3]
Paerzinimai Čia bus paarzinimai. Būdavo mokyklon, kada mes pradėdavom pyktis ar bartis, vieni kitus paerzinom pagal vardus.
Mare, tavo vyrą karia, Už dviejų plaukų Vidury laukų. MKF 10[4.1]
Ona, ona, gera žmona, Spaudė sūrį su smetona. MKF 10[4.2]
- Mikai, ar visi indikai? - Vienas liko ir tas nupliko. MKF 10[4.3]
Zose, zose, tavo žąsys avižose. MKF 10[4.4]
- Antanai Pantanai, Kur tavo paci? - An pečiaus, po pečium Su vištom tupi. MKF 10[4.5]
Martynai, tavo išgulėti papartynai! MKF 10[4.6]
Petrai Patraška, Tavo lova braška! MKF 10[4.7]
Joneli, Joneli, tavo keli plaukeliai! MKF 10[4.8]
Alena, pjovė gaidį balana. MKF 10[4.9]
Ar ant Jūsų niekas nesakė jokių? Ne, nieko nesugalvojo. Tokis vardas Genė, ati gal nieko ir nepritiko.
Čia yra tokia daina, bet kartu ją ir suvaidindavom. Pasodindavom senį ant klojimo, ant kokio kūlio, paskui bobą ant kūlių, berną prie stoinios ir mergą prie ežios ir dainuodavom.
Sėdi senis an klojimo, Pina vyžas dėl jaunimo. Sėdi senis an klojimo, Pina vyžas dėl jaunimo. Kas tą senį pabučiuos, Tam tas vyžas atiduos. Kas tą senį pabučiuos, Tam tas vyžas atiduos.
Sėdi boba an kūlių, Turi maišą obuolių. Sėdi boba an kūlių, Turi maišą obuolių. Kas tą bobą pabučiuos, Tam tą maišą atiduos. Kas tą bobą pabučiuos, Tam tą maišą atiduos.
Stovi bernas prie stoinios, Laiko žirgą už vadžios. Stovi bernas prie stoinios, Laiko žirgą už vadžios. Kas tą berną pabučiuos, Tam tą žirgą atiduos. Kas tą berną pabučiuos, Tam tą žirgą atiduos.
Sėdi merga prie ežios, Skina rūtas nuo ežios. Sėdi merga prie ežios, Skina rūtas nuo ežios. Kas tą mergą pabučiuos, Tam tas rūtas atiduos. Kas tą mergą pabučiuos, Tam tas rūtas atiduos.
Nu ir tada iž eilės. Pirmiausia kas prilėkdavo, pabučiuodavo senį, tam atiduodavo tas vyžas, kas pabučiuodavo bobą, su obuoliais maišą atiduodavo, berno žirgą, žirgas buvo parėdytas tokis (neatvesi žirgo). Paskui merga vėl rūtas atiduoda. Nu ir taip žaisdavom. (M. K.: Jūs kai buvot mokiniai žaisdavot?) Kai mokiniai. Mes mokykloj labai daug žaisdavom. (M. K.: O išmokot iš kur?) Išmokom vieni iš kitų gal vaikai. Iš vyresnių. MKF 10[5]
Čia toks žaidimas, jį žaisdavo dviese. Vadinasi: Ar jojai an baltos kumelės?. Ir vis klausia vienas:
- Ar jojai an baltos kumelės? - Jojau. - Tai gerai. - Nelabai. - Tai kodėl? - Kad nupuoliau. - Tai blogai. - Nelabai. - Tai kodėl? - Radau maišą obuolių. - Tai gerai. - Nelabai. - Tai kodėl? - Kad supuvę. - Tai blogai.
(M. K.: O išmokot iš kur?) Irgi iš vaikų. Būdavo, ratelius žaisdavom, iš vyresniųjų vaikų mokinių. Mum perdavė, mes perdavėm vėl jaunesniem. MKF 10[6]
Dainavom tokią dainelę:
Drata drata drata tukų, Vežė Elzę ant ratukų. Elzės papai dideli, Vežė bernai keturi. (2x2)
Drata drata drata tukų, Vežė Elzę ant ratukų. Tie ratukai pasisuko, Elzė sprandą nusisuko. (2x2)
(M. K.: Čia šaipydavosi gal?) Nu čia biskį pasišaipydavom, tokis jau. (M. K.: O iš kur išmokot?) Nu, vis mes daugiausia iš vyresnių vaikų. Čia mokyklinės daugiausia. (U. B.: O kada čia šitą sakydavot?) Daugiausia mes čia per pertraukas viską darydavom. Niekad nesisėdėdavo, kad vien sėdėtumėm. Prasideda pertrauka, už rankų, ratelin ir... (M. K.: O čia buvo ratelis?) Elzė? Nebūtinai. Čia taip sau. (E. J.: Ant mokytojų niekaip nesakydavot?)- mes kažkodėl daugiau dainavom. MKF 10[7]
Nu, šita jau biskį vyresnių, katrie jaunime dainuodavom.
Sėdi dziedas obely, O bobutė uosy. Klausė diedas pas bobytį, Kada tu man duosi? (2x2)
Duosiu šiandien vakari Ir rytoj iš ryto, Duosiu, duosiu samagono Tris kartus varyto. (2x2)
(M. K.: O mokytojai nepykdavo?) Nu, jau žinokit, stengėmės, kad negirdėtų. Atrodė, kad gal jau nelabai graži. Tai dar jau dainuoja visokias, o, būdavo, slėpdavomės, jei kartais sublevyzgodavom. (E. J.: O jei sugaudavo?) Nežinau, tikriausiai, per elgesį kliūdavo. MKF 10[8]
Nu, šitą dar dainuodavom, šokiuosna eidamos dainuodavom, iš šokių pareidamos dainuodavom.
Skrido uodas į girią, Skrido uodas į girią, Dram ta dram ta dra ta ta, Skrido uodas į girią. (2x2)
Nusilaužė sparnelį, Nusilaužė sparnelį, Dram ta dram ta dra ta ta, Nusilaužė sparnelį.
Reikia uodui daktaro, Reikia uodui daktaro, Dram ta dram ta dra ta ta, Reikia uodui daktaro.
Jau uodelis numirė, Jau uodelis numirė, Dram ta dram ta dra ta ta, Jau uodelis numirė.
Lapei turtą paskyrė, Lapei turtą paskyrė, Dram ta dram ta dra ta ta,
Lapei turtą paskyrė.
Vilkui trobą paliko, Vilkui trobą paliko, Dram ta dram ta dra ta ta, Vilkui trobą paliko,
Jau nereikia daktaro, Jau nereikia daktaro, Dram ta dram ta dra ta ta, Jau nereikia daktaro.
(M. K.: Gal patys šitas dainas kurdavot?) Nu, ne, nekurdavom. Liaudis kurdavo. (E. J.: Kai eidavot į šokius, jūsų daug eidavo?) Eidavo būriais, kaimo jaunimai. Keliuose kaimuose buvo šokiai. Vienam kaime buvo ir eidavo kelių kaimų jaunimas. Ir jau klausai, atidainuoja to kaimo bernai, atidainuoja merginos. Ir visur dainavo. Dabar kai uždainuoja, tai jau sako girtas. (E. J.: Aš tai, pavyzdžiui, girdėjau, kad anksčiau nežinodavo, kur yra šokiai. Tiktai maždaug taip orientavosi, iš kurios pusės girdi, tai tam kaime šokiai.) Būdavo, būdavo. Užtai kad groja, lauke groja, jaunimas šoka. Užgroja muzika. Bet jau mes maždaug žinodavom. (U. B.: Kokia muzika būdavo šokiuose?) Akardionas daugiausia būdavo ir armoškė. Atskirai. (M. K.: O gal ir šitą dainuodavot per šokius?) Dainuodavom. O jau kada baigėsi šokiai, dainuodavom sustojį visi. Dainuodavo įvairias dainas. (E. J.: O šokiuose patys dainuodavot?) Patys. (U. B.: O iki kiek trukdavo šokiai?) Iki dvyliktos kokios. (M. K.: Nuo kelių metų eidavot į šokius?) Neleisdavo labai jaunų į šokius. Bet jau prašydavom, prašydavom, visus sunkiausius darbus nudirbdavom, kad tik išleistų. Sako, galit eit, kad tik rytoj atsikelsit šešiom. Darbai reikėjo rankom nudirbt. (M. K.: Tai nuo kelių eidavot?) Nuo keturiolikos, penkiolikos kokių. Bet labai nenorėjo leist. (E. J.: O kokios bausmės būdavo, jei per vėlai grįždavot?) Nu, būdavo, kad ir pabėgdavom, bet nelabai gerai būdavo. Negerai būna pyktis su mama.
MKF 10[9]
Nu, čia toksai lyg paerzinimas toksai, paklausimas. Pažaisdavom.
Kur buvai, Jonai? Miestely, ponai. Ką pirkai, Jonai? Dūdełį, ponai. Uždūduok, Jonai. Dul dul dul, ponai.
(M. K.: O jūs čia tik šnekėdavo ar dar ką ir darydavot?) Tik šnekėdavom. (E. J.: O, pavyzdžiui, nuo kelių klasių jau pradėdavot visus tuos žaidimus žaist?) Nuo pirmų klasių. (E. J.: O iki kada? Iki vienuoliktos?) Tas vykdavo tikrai ilgai, nu, nieko daugiau neturėj. Dabar telefonai, viskas. Tik žinojom šokt. Mus ir mokino. Visokių šokių mokė ir visko. (M. K.: O šitą kada išmokot?) Iš vyresnių vaikų. (E. J.: O, pavyzdžiui, mokytojai neduodavo kokių žaidimų?) Duodavo. Būdavo, kartais ateina ir... Gerai, kada jaunimas žaidžia. (U. B.: Po kiek minučių trukdavo pertrauka?) Tai jau tikriausiai gal tas pats. (E. J.: O kas labiausiai mokykloje patiko?) Labiausiai patiko pertrauka (juokiasi), kaip ir jum. Buvo dainavimo pamoka. Dar tai muzika. Nesimokinom ten mes tų natų, paskui jau pradėjom mokytis, bet per dainavimą tik dainavom. Labai dainas mokino mus. Mes mokinomės Lelionių pradinėj mokykloj, bet atvažiuodavo iš Alytaus ir mus mokino visokių dainelių, labai gražių....
|