Nr. 30. Pateikėja:

Angelė Mizarienė, 78 metų

Gimė 1929 m. Vainežerio kaime

Nuo 1997 m. gyvena Merkinėje, senelių globos namuose.

Dabartinis adresas: Gardino g. 29, Merkinė, Varėnos raj.

Užrašė ir šifravo: Asta Tamulevičiūtė, 17 metų moksleivė. 2007 m. liepos 9 d.

1. Ir vėl pražydo vyšnios baltos

Ir vėl pražydo vyšnios baltos,

Ir krinta jų žiedai balti

Močiut, ko rymai prie vartelių?

Ko taip gailiai gailiai verki?

Nežydės vyšnios, žydės kriaušės,

Žydės ir obelys baltai,

Žydės ir liepos augalotos,

Kurias prie vartų sodinai.

Kaip aukštos liepos augalotos,

Taip tu, sūneli, toks buvai

Ir tėviškėj po baltom vyšniom

Pačioj jaunystėje žuvai.

Tu išgirdai tėvynės balsą,

Kur ji alsavo mirtimi

Ir stodamas ėjai pagalbon,

Pasitikėjai viltimi.

Tik rytas buvo rūkalotas,

Saulutė jau skaisti tekėj,

Jau pagiry prie seno kryžiaus

Sunkūs kulkosvaidžiai dundėj.

Daug žuvo priešų, išdavikų,

Daug žuvo didelių tautos

Ir tavo, sūnau, neapleido

Gyvybės žydinčios, jaunos.

Gaila tavęs, sūnau, vienturti,

Gaila, kaip motina sakau,

Tik ačiū dangui ir žemelei,

Kad čia tave gatvėj matau.

Kaip aukštos liepos augalotos,

Taip tu, sūneli, toks buvai

Ir tėviškėj po baltom vyšniom

Pačioj jaunystėje žuvai.

MKF 18[2]

2. Vienumoj giružėj sveikinai tu rytą

Vienumoj giružėj sveikinai tu rytą,

Vienumoj tarp rožių, šilo ošime.

Ko liūdnai dainuoji vakarais liepsnotais,

Savo liūdnoj dainoj, kam mini mane?

Prisimink, mergaite, tą praeitą laiką

Kaip pas tave ėjau sodo takeliu

Ir tavo širdelė vėl mane mylėjo

Ir tu nežinojai, kad mūs meilė žus.

Bet atėjo laikas, kada reikia skirtis,

Vėl žiaurus likimas nedavė mylėt.

Reikia iškeliauti į miškus tamsiuosius

Ir ten gyvenimą reikia palydėt.

Gal sukurs man kapą tarp aukštųjų medžių?

Gulėsiu be karsto žemelėj šaltoj,

Vėl nebus pasaulis niekados man mielas

Ir tavo akutės manęs nevilios.

P.s daina nebaigta, nes daugiau nebeprisiminė.

MKF 18[3]