2005 m. rugpjūčio 29 d. Merkinė
   

 

Nr. 8. Pateikėja Stasė Morkeliūnienė (Bingelytė), g. 1935 m. 08 mėn. 01 d., Pagilšių km., Merkinės apyl., Varėnos r. Dabar gyvena Merkinėje, Bakšio g. 8, Varėnos r. Merkinėje gyvena nuo 1978 m. spalio 30 d.

 Užrašė Simona Valeišaitė, 2005 m. rugpjūčio 29 d. 

  1. Lopšinė

 

  1. Miki, sūneli, užmiki brangiausias,

      Miki, sūneli brangus.

Liūdesio mano širdelėj nejausi,

Ramūs bus tavo sapnai.

 

  1. Tu neregėsi nelaimių nei vargo,

      Švies tau rytojus puikus,

Miki, sūneli, užmiki, žvirbleli,

Mik, mažulėli brangus. (MLŽ, 1.8.1), MKF 3[32]

 

Pateikėja lopšinę išmokusi iš tarybinės knygelės, kurią, deja, sudegino. Iš ten mokėjusi ir daugiau įvairių dainelių. Lopšinę mėgo ir jos vaikai. Visos neprisimena.

  

2. Daina apie ožką

 

  1. Siuntė ponas ožkų miškan riešutauti.

      Siuntė ponas ožkų miškan riešutauti.

      Ožka lazdos nepalankė,

      Riešutų nepriskynė,

      Nėr ožkos su riešutais, nėr nėr nėr.

 

  1. Siuntė ponas vilkų, kad ožkų papjaut(ų).

      Siuntė ponas vilkų, kad ožkų papjaut(ų).

      Vilkas ožkos nepapjovė,

      Ožka lazdos nepalankė,

      Riešutėlių nepriskynė,

      Nėr ožkos su riešutais, nėr nėr nėr.

 

  1. Siuntė ponas strielčių, kad vilkų nušaut(ų).

      Siuntė ponas strielčių, kad vilkų nušaut(ų).

      Strielčius vilko nenušovė,

      Vilkas ožkos nepapjovė,

      Ožka lazdos nepalankė,

      Riešutėlių nepriskynė,

      Nėr ožkos su riešutais, nėr nėr nėr.

 

4.   Siuntė ponas raikštes, kad strielčių surišt(ų).

      Siuntė ponas raikštes, kad strielčių surišt(ų).

      Raikštės strielčio nesurišo,

      Strielčius vilko nenušovė,

      Vilkas ožkos nepapjovė,

      Ožka lazdos nepalankė,

      Ir riešutų nepriskynė,

      Nėr ožkos su riešutais, nėr nėr nėr. (MLŽ, 1.8.2), MKF 3[33]

Daina dainuojama ilgesnė, tik pateikėja neprisimena eiliškumo. Pamena, kad siuntė ponas paskui ir ugnį, kad tas raikštes sudegintų. Bet, kai jos to nepadarė, siuntė ponas vandens, kad ugnį užpiltų. Tuomet, kai vanduo neužpylė ugnies, ji sudegino raikštes. Kai raikštės sudegė, strielčius vilką nušovė. Tik prieš tai jis dar spėjęs ožką papjauti. „Nu ir taip toliau. Ir ten baigėsi taip, kad pradėjo mano sūnelis verkt, kap pradėjo ožkų pjauc vilkas.“

 3.   Ieva ievuže 

  1. Oi tu, ieva ievuže,

      Ko nežydi žiemužę?

      O ja, o jaja,

      Ko nežydi žiemužę?

 

  1. Kaip žydėsiu žiemužę?

      Šalna šaldo žiedelius.

      O ja, o jaja,

      Šalna šaldo žiedelius.

     

  1. Šalna šaldo žiedelius,

      Vėtra laužo lapelius.

      O ja, o jaja.

      Vėtra laužo lapelius. (MLŽ, 1.8.3), MKF 3[34]

 

Tokią dainelę dainavo savo anūkei Ievai. Tai tartum paerzinimas. 

  1. Virė košę

 

Delnan paspjaudydavom ir virėm košį. 

1.      Virė košį,

Vaikai atsilošį.

Kam davė, kam nedavė.

Takuciu, keluku,

Takuciu, keluku,

Cia šalcinukas

Ir gardus vandenukas. (MLŽ, 1.8.4), MKF 3[35]

 

Paskutinės keturios eilutės imituoja bėgimą per ranką link pažastėlės, kur randamas šaltinis ir gardus vandenukas. Pažastis kutenama. 

  1. Šokit pelės

 

1.      Šokit pełės ant bačkelės,

O pacukai ant lentełės. (MLŽ, 1.8.5), MKF 3[36]

 

„Čia mano močiutės daina.“ Taip vaikai buvo juokinami.
 

  1. Užmik užmik

 

1.      Užmik užmik, akute,

Užmik užmik ir kita.

Visi vaikai užmigo,

Tik Vytukas nemigo. (MLŽ, 1.8.6), MKF 3[37]

 

„Tep migdzydavau savo sūnelį.“ 

  1. Kuti kuti

 

1.      Kuti kuti bėbė

Papjaus tavi dėdė

Gelažiniu peiluku

Su medziniu kotuku. (MLŽ, 1.8.7), MKF 3[38] 

„Tep vaikus mes juokindavom.“