Tarpukario Merkinėje per Kalėdas ir Naujus metus po trobas vaikščiodavo keli berniukai, nešini Šešiakampe žvaigžde, kurios viduryje degusios trys ar keturios žvakutės. Pirmiausia, vaikų būrys pasidalydavo į dvi grupes. (Merkinė buvo padalyta į dvi dalis, jas skyrė bažnyčia. – red. past.). Pirmoji apeina vieną miestelio dalį, antroji – kitą. Po vakarinių pamaldų, pavalgę ir pailsėję, pasiima žvaigždę ir traukia į tą pusę, kur jiems priklauso. Kartu su jaunesniais eidavo vienas ar keli suaugusieji, mat ir tais laikais būdavo visokiausių chuliganėlių, kurie galėdavę užpulti jaunesniuosius.

    Į trobą įeidavęs pirmiausia tas, kuris nešiojasi su savimi žvaigždę. Kai visi sueina, tada jis žengia žingsnį į priekį ir pasuka žvaigždę. Kai ji sukasi, keturi ar penki paaugliai berniukai gieda Kalėdinę giesmę „Sveikas, Jėzau, gimusis”. Tuo tarpu visi namiškiai klausosi susėdę prie stalo arba atsistoję. Baigę dainuoti berniukai palinkėdavo šeimininkams sveikatos, o senmergėms greičiau ištekėti. Tada šeimininkas padėkoja už gražų pasirodymą ir duoda atlygio. Atlygis dažniausiai būdavo pinigai, žinoma, kartais pavaišindavo saldumynais. Tada vaikai padėkoja ir džiaugdamiesi išeina į gretimą trobą. Būdavo kartais, kad kas nors neįsileisdavo, tada vaikai apsisukdavo ir eidavo į gretimą namą. Beje, po trobas vaikščiodavo tik berniukai, galbūt jie būdavo drąsesni už mergaites. O sulaukę aštuoniolikos metų vaikinai jau nevaikščiodavo, galbūt buvo per dideli.

Pasakojo Ona Sasnauskienė, g. 1924m. Merkinėje.

Užrašė: Ž. Šaknys ir R. Černiauskienė, 2001 06 25-26

Tekstą parašė Laura Jakavonytė, 10 kl.