Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms daugelyje Lietuvos bibliotekų vyko renginiai, skirti rašytojo gyvenimui ir kūrybai. Alytiškiai Dalios Tamulevičiūtės festivaliui Varėnoje dovanojo V. Krėvės dramą „Raganius” (režisierė Dalia Kymantaitė). Apsilankę Vilniuje (iki – lapkričio 5 d.) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje galite pamatyti parodą „Aš norėjau atvaizduoti milžinų sielą...“ Parodoje eksponuojamos bibliotekoje saugomos knygos su autoriaus dedikacijomis, rankraštiniai dokumentai. Ekspoziciją puošia V. Krėvės dramos Skirgaila kostiumų eskizai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, kuris B. Sruogos ir V. Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva buvo įkurtas 1926 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

Šilti, prasmingi V Krėvės jubiliejaus renginiai vyko Subartonyse ir Merkinėje, palikę gražių prisiminimų šventinių renginių dalyviams ir organizatoriams. Jubiliejinius renginius vainikavo spalio 26 d. Vilniuje, Seimo rūmų Konstitucijos salėje įvykusi tarptautinė konferencija „Vilnius-Baku: kultūrų tiltai“. Renginį organizavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Po oficialių sveikinimų skambėjusių Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės, kultūros ministro Arūno Gelūno vardu nuskambėjo ir J. E. Azerbaidžano Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadorius Lietuvoje Hasan Mammadzada bei Lietuvos mokslų akademijos prezidento, tikrojo jos nario prof. Valdemaro Razumo žodžiai.

Mahiras Gamzajevas - Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmininkas, Azerbaidžano nusipelnęs žurnalistas savo pranešimu “Vinco Krėvės Azerbaidžanas – žvilgsnis iš Baku” tiesė kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Azerbaidžiano, kalbėjo apie įvairiapusę ūgdytojišką ir visuomeninę politinę rašytojo veiklą Baku. M. Gamzajevas, akcentuodamas, kad Krėvė tampa Krėve būdamas Baku, nes būtent ten per vienuoliką metų sukūrė svarbiausius savo gyvenimo kūrinius, paminėjo, kad pasiūlymą dirbti Baku realinėje gimnazijoje Krėvė gavo po universitetinių studijų Kijeve, kai 1909 m. viešėjo Merkinėje.

Profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė – Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė savo pranešime apie rašytojo Vinco Krėvės universalumą, atkreipė dėmėsį į tai, kokiu palaimingu laiku gyveno rašytojas, kai XX a. pradžioje to meto humanitarų plejada gyveno meile ir aistra kitoms kultūroms. Tačiau, profesorės manymu,  net ir gilindamasis į rytų kultūras, rašytojas išlieka visų pirma prigimtosios kultūros kūrėjas, nes Krėvė girdi savo kaimo žmogaus prigimtąjį balsą ir tarsi gali groti jo stygomis.

Rita Černiauskienė – Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė – konferecijos dalyviams savo pranešime pristatė jau dešimtmetį taikomą pedagoginį metodą – žaidimus su rašytoju, organizuojant rašytojo gimtadienių šventes gimnazijoje. Pranešėja pripažino, kad, kasmet minėdama kūrėjo metines, visa Merkinė tarsi susigrąžina savo Didįjį Dzūką iš Baku miesto, nes kaip tik ten mokytojaudas Krėvė vasaromis grįždavo į savo Subartonis ir rinkdavo tautosaką, o, anot mokytojos, gimnazijos švenčių pagrindą ir sudaro Dainavos krašto folkloras. Žvelgdama į ateitį, R. Černiauskienė sakė, kad, švenčiant vieną iš rašytojo gimtadienių ,Merkinės vaikai įžengs į puikiąsias „Rytų pasakas”, tačiau jose suspindės baltiškojo ir azerų tautos mentaliteto sąsajos, atsiskleis jų kultūrų ir tradicijų ryšiai.

Grupė konferencijos dalyvių Seime Konstitucijos salėje . Foto Jolita Šmitaitė

Dr. Regimantas Tamošaitis, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas kalbėjo apie Vinco Krėvės kūrybos rytietiškąją paradigmą, kuri persmelkia ne tik orientalistiniu bibliniu stiliumi parašytus kūrinius, bet ir įsisikverbia į rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ bei apysakos „Raganius“ išminčių Vainoraus, Skerdžiaus, Rganiaus, Gugio sąmonę, mat, anot docento, išmintis pasiekiama ne knygomis, o intuicija, pojūčiu ir harmoningu gyvenimu su gamta...

Vladas Turčinavičius - Vilniaus V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktorius džiaugėsi, kad, galbūt, pirmą kartą tokioje konferencijoje buvo nuimta migla nuo vienprasmiškai romantizuotai suprantamo Krėvės. Todėl muziejaus direktorius dar kartą nuosekliai peržvelgė rašytojo kūrybinį gyvenimą Baku mieste, pabrėždamas rašytojo gilinimasi į azerų, persų, indų mentalitetą, kultūrinį pasaulį.

Imantas Melianas – istorikas, kultūros ministro patarėjas, asociacijos „Lietuva–Azerbaidžanas“ prezidentas pasakojo apie sovietinę Azerbaidžano okupaciją 1920 m. ir į V. Krėvės apybraižą „Bolševikai“ žvelgė istoriko žvilgsniu (plačiau: Imantas Melianas. Kuo gali būti aktuali Vinco Krėvės apybraiža „Bolševikai”?, Alfa.lt)

Dr. Laurynas Kasčiūnas – Seimo Pirmininko patarėjas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas nagrinėjo Lietuvos ir Azerbaidžano santykius geopolitinių iššūkių kontekste, pabrėždamas, kad Azerbaidžianas savo ištekliais ir geografine padėtimi iš esmės yra geopolitinis Kaspijos jūros regiono centras. Tiek sovietmečio, tiek šiais laikais.

Konferencijoje vyko literatūriniai skaitymai, kuriuose aktorės Dalios Michelevičiūtės lūpose skambėjo Azerbaidžano literatūros klasiko Rasulo Rza eilėraštis „Laiškas draugui“, (vertė Sigitas Geda) ir ištrauka iš V.Krėvės kūrinio „Azerstano šalis“, V. Krėvės bičiulio ir kolegos Baku realinėje mokykloje, azerų literatūros klasiko Abdula Šaigo eilės, (vertė Alfonsas Bukontas), o aktorius Tomas Vaisieta skaitė Krėvės „Arą“.

Diskusijose dalyvavęs žurnalistas dr. Jonas Vėlyvis atkreipė dėmesį, kad rytai (indoeuropiečių protėvynė) sukūrė vakarus, todėl natūralu, kad Krėvė, norėdamas sužinoti, kas jis pats yra, to ieškodamas sąmoningai atsidūrė Baku. Dr. J. Vėlyvis sakė, kad po šios konferencijos į savo knygą „Neleisk mūsų gundyti.- Krėvės 1940 metų vasara“ (2002 m.), įrašytų ne vieną naują sakinį. LR Ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė akcentavo karaimų ir Azerų ryšį, o dr. Adas Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Krėvę sulygino su Sugihara, kadangi rašytojas revoliucijos metais Azerstane gelbėjo totorių inteligentus.

Konferencijoje dalyvavo grupė V.Krėvės gimnazijos mokytojų ir moksleivių, o norintieji susipažinti su skaitytais prelegentų pranešimais gali tai padaryti žiūrėdami video įrašą iš Seimo renginių archyvo

Ne viskas, ką parašo rašytojas, skamba jo kūrinių herojų lūpose, ne viskas sugula į knygų puslapius, bet netgi mažytis įrašas V. Krėvės užrašų knygutėje, padarytas Baku, liudija rašytojo meilę žmogui “Man vis išsiduoda, kad blogų žmonių nėra, o yra tik nesupratusių vienas kitą”.

 Algimantas Černiauskas, 2012

Akimirka po koncerto. Mūsų stiprybė bendrume.

Žinoma, nuotraukoje ne visi, dalyvavę tame vakare, tas lietuviškas drovumas...

Vytautas Černiauskas, 2012