„Atverk langą ir pažiūrėk – ten ka0kur kadagių kvepėjimo pilna tolima žemė. Štai – matai – jos aromatas čiuožia ledu, ir žiežirbos žydinčiais paparčiais žiburiuoja. O ten, skardžių keterų gilumose, miega sau sustingę knygose netelpantys aromatai…“ Taip rašo užpelkėjęs Vytas iš „Kukumbalio“ pirmoje šio ansamblio plokštelėje.

2002 vasario 1 d. Dzûkijos nacionalinio parko Merkinės informacijos centre įvyko „Kukumbalio“ pirmosios plokštelės pristatymas. Susirinko daug žmonių. Ansamblis atliko kelias linksmas dainas. Aišku, turime paminėti, kad Informacijos centre taip pat buvo atidaryta Brolių Černiauskų fotografijų paroda „Lietuva – tai aš “. Trumpas koncertas – ilgi sveikinimai. O jų, patikėkit, buvo daug. Susilaukėme daug pagyrimų.

Iš tiesų, atrodytų keista, kad Merkinėje susikūręs jaunimo etnokultūros klubas su tokiu įdomiu pavadinimu, gyvuojantis tik antri metai, jau įamžino savo pirmąsias dainas. Vadovės Ritos teigimu, vienoje vakaronėje Druskininkuose ji pajutusi bendrą dainuojančiųjų alsavimą, tarsi dainos dvasia būtų plasnojusi jų lūpomis. Panašų jausmą prisipažino patyręs ir klubo seniūnas Vytas. O kur dvi galvos – sprendimas ryžtingesnis – leidžiame įrašą.

Dzūkijos nacionalinis parkas parėmė jaunimo idėją ir sutiko padėti išleisti, juolab, kad plokštelė vadinasi „Merkinės dainos ir šokiai“, o skamba Merkinės apylinkių „dainų karalienės“ Onos Pašukonytës – Jauneikienės iš Gudakiemio km. jaunystės dainos. Dėkojame ir merkiniškei Bronei Babavičienei, padovanojusiai dvi savo vaikystės atminties dainas. Ne mažiau dėkingi esame ir Subartonių kaimo muzikantams – pusbroliams Zigmui Kindariui ir Algirdui Gaidukevičiui, kurių armonikos ir būgno trankios polkos bei valsai šildo sielą.

Plokštelės pristatyme dalyvavo ir garbinga viešnnia iš Vilniaus muzikos akademijos docentė Zita Kelmickaitë (,,Ratilio” ansamblio vadovė). Pasak muzikologės, dar sunku vertinti šio jauno klubo dainavimą, bet pats faktas, kad jie įamžino savo pirmuosius žingsnius yra prasmingas. Kalbėtoja pagyrė už gražų ir melodijų požiūriu dermiškai įvairų repertuarą. Parko direktorius A. Leišis akcentavo, kad reikia d0iaugtis, kai senolių dvasia alsuoja jaunimas.

Pritardami kalbėjusiems pamąstykim, o gal tikrai kažkada prieš 50-60 metų būtent tokiais pat balsais dainavo net ir Marcinkonys… Beje, tai pirmasis Merkinės dainų įrašas – studijinis įrašas.

Viso „Kukumbalio” vardu noriu padėkoti mūsų vadovei Ritai Černiauskienei – ansamblio sielai. Jei ne ji, mes nebūtume susibūrę draugėn. Ačiū.

Tad, palinkėsime „Kukumbaliui” sėkmės tolimesniame darbe, o vadovei stiprybės ir kūrybiškumo. Taip ir toliau! 

Kukumbaliokė, Živilė Tamulevičiūtė, 2002 m.