Greit prabėgo gruodis. Be sniego trupinėlio, su žaliuojančiom pievom ir laukais. Neužtruko mūsų namuose ir adventas – trys tylos ir susikaupimo savaitės. Jau šiltai sulaužėm plotkelius, sugiedojom „Sveikas, Jėzau gimusis“. O  prieš pat Kūčias gruodžio 22-osios penktadienį jau septinti metai iš eilės į tradicinę „Kūčių stalo repeticiją“  merkiniškius sukvietė Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis”.

Į jaukią Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro „Šalcinis“ svetainę susirinko grupelė Merkinės V. Krėvės gimnazijos moksleivių su direktore Regina Sakalauskiene, keli klubo vaikų tėveliai ir prieš kelerius metus „Kukumbalį“ palikę senieji nariai. Šiemet šventę papuošė jauki, jaunatviška, kruopščia tušo technika atlikta dvyliktokės Aistės Papartytės iš Druskininkų tapybos ir grafikos darbų paroda. Prie paslaptingos misteriškos klubo programos gražiai derėjo baltiškais, egiptietiškais, indėniškais motyvais prisodrinti Aistės darbai ir dar labiau stebino protingi bei išsamūs autorės komentarai. Džiugu, kad gimnazijoje fizikos mokytoju dirbančio Stasio Paparčio duktė pirmąja savo ekspozicijos vieta pasirinko Merkinę. Džiugu, kad ši paroda sutapo su tėvų ir senelių tradicijomis besidominčiu jaunimo renginiu.

Vos spėdamas paskui kompiuteriniais šuoliais skubantį laiką, „Kukumbalio“ jaunimėlis per tris advento repeticijas sukurpė paslaptingą, žvakelėmis apšviestą adventinių, kalėdinių dainų, žaidimų ir ratelių pripintą programą. Nesunku dzūkeliams adventinę šventę paruošti, mat šio laikotarpio dainos ir žaidimai beveik visi Dzūkijoje labiausiai paplitę, o pačioj Merkinėj, ko gero, daugiausia jų užrašyta. Belieka atidžiau pavartyt kad ir Liaudies kultūros centro 2000 m. išleistą advento-Kalėdų papročių ir tautosakos rinkinį „Atvažiuoja Kalėdos“ ir jau, žiūrėk, trečiam – ketvirtam dešimtmety užrašytų pateikėjų iš Merkinės apylinkių bendrapavardės pigagaitės ir tamulevičiūtės senolių dainas traukia. Ar noriai traukia, paklausite. Na, nepurkštauja, nesispjaudo, o kantriai priima vadovų siūlomas improvizacijas, barškutį, būgną programon įtraukia, ramiai pasivaikšto, pašoka „Sakalėli sierasai“ dainuodami, tą patį „Ievaro ciltą“ sužaidžia, linksmai „Riti tatatoj“ kiškucį girioj pabudina, katiną su pele pavaiko, bet... Nesibaido kukumbališkiai ir ramiai pagal „Lakiojo dagilėlis“ ar „Atlėkia elnias devyniaragis“  paliūliuoti. Manau, neturėtų jaunimu nusivilti mūsų tėvai ir seneliai – yra ir bus kam jų dainas dainuoti, žaidimus žaisti.

Į mūsų vakarą, paskutinį rimtą susikaupimą prieš kalėdinį šurmulį, visuomet susirenka patys artimiausi ir ištikimiausi. Smagu, kad ateina klubo vaikų tėveliai – šis vakaras (kaip ir priklauso Kūčių vakarui) labiausiai ir skirtas jiems bei jų vaikams. Suneša klubo nariai čia ir Kūčių stalo vaišes – kūčiukų, ausyčių, silkės, žuvies, obuolių ir kt., po staltiese šieno paslepia, kad savo likimą galėtum išsitraukti. O šiemet dar ir nykštukų dovanų „Kukumbalis“ sulaukė. Mūsų draugai iš VšĮ Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centro, patys negalėdami atvykti į renginį, atsiuntė skanių kalėdinių saldainių. Bent tokiu būdu galėjome prisiminti savo naujuosius kolegas, tik pradedančius semti etnokultūrinius aruodus, noriai mus pakvietusius į Alytaus rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Mes esam dzūkai“. Taigi 2006 m. gruodžio 22 dienos „Kūčių stalo repeticija“ natūraliai integravosi į minėto projekto, vykdomo pagal „Jaunimas kaimui“programą.

 Rita Černiauskienė, Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis” vadovė.

Brolių Černiauskų nuotraukos