Tradicija, tikslai ir perspektyvos 

2003-2004 metais Merkinėje veikė Dzūkijos nacionalinio parko „Jaunojo etnografo mokykla”. Buvo palaikomi glaudūs ryšiai su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais dr. Žilvyčiu Šakniu, dr. Rasa Paukštyte, prof. habil. Dr. Irena Regina Merkiene ir kt., bendradarbiaujama su Lietuvos istorijos instituto Jaunojo etnografo mokyklos rengėjais, užmegzti nuoširdūs kontaktai  su Lietuvos Jaunimo turizmo centru.

Per 2003-2004 m. įvyko VI sesijos, beveik visos Vilniuje išskyrus vieną vasaros sesiją 2004 m. Merkinėje, o 2003 m. Merkinėje veikė jungtinė respublikinė Jaunųjų etnografų ir jaunųjų kraštotyrininkų stovykla „Pažintis”. (yra fotografijų ir įrašas)-praplėsti

2003 m. Vasario 6-7 d. I-oji sesija Vilniuje, paskaita ir Vilniaus etninės veiklos centre apie ranginių organizavimą mieste.

2003 m. balandžio 17-18 d. II-oji sesija Vilniuje Lietuvos istorijos institute ir Vilniaus etninė veiklos centre Velykinių papročių mokymasis, sodo gamyba.

2003 m. birželio 21-26 d. Stovykla „Pažintis” Merkinėje, švenčiant Rasų-Joninių šventę. Nufilmuota, pateko į tarptautinį filmą. Žilvytis Šaknys buvo burtininkas, vainikų pynimas, vartų, statymas, laužų krovimas, stebulės kėlimas, tiltelio statymas, fakelų gamyba ir kt. Dalyviams paliko neišdildomą įspūdį.

2003 m. rugsėjo 18-19 d. III-ioji sesija Vilniuje Lietuvos istorijos institute ir Lietuvos tautosakos institute, aplankytas ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

2004 m. Vasario 26-27d. IV-oji sesija Vilniuje Lieuvos istorijos institute.

2004 m liepos 05-09 d. V-oji sesija – stovykla Merkinėje.

2004 m. spalio 28-29 d. VI-oji baigiamoji sesija Vilniuje  Lietuvos istorijos institute – diplominių darbų gynimas.

Per tuos metus moksleiviai  prof. habil. dr. Irenos Reginos Merkienės buvo supažindinti su etnologijos mokslo objektu,  dr. Ž. Šaknio dėka mokyklos dalyviai puikiai įsisavino etnografinių lauko tyrimų metodiką, kaip mokomoji priemonė jiems buvo skirta išties įdomi ir naudinga namų darbų užduotis – pasidomėti  šiuolaikinės šv. Valentino dienos papročiais.

VI-osios Respublikinės laidos dalyviai ir Dzūkijos nacionalinio parko mokyklos moksleiviai klausėsi žymių Lietuvos etnologų paskaitų apie lietuvių etnines tradicijas XVI-XX a. Prof.  habil. Dr. Irena Regina Merkienė pasakojo apie kaimo bendruomenės gyvenimą ir esminius jo pasikeitimus XX a., dr. A. Čepaitienė – apie giminystę ir žmonių bendrumą, su lietuvės moters įvaizdžiu tarpukaryje supažindino istorikas D. Daukšas, žiniomis apie jaunimo brandos apeigas ir jaunimo gyvenimą, vedybiniais burtais bei prietarais tradicinėje kultūroje ir tradiciniais kalendorinais papročiais moksleivius sudomino dr. Ž. Šaknys,  krikštynų papročius analizavo R. Paukštytė-Šaknienė, su audimo meno kūryba, tradicija ir jos analize taikant skaitmenines technologijas supažindino dr. V. Savoniakaitė,   su liaudies transportu – dr.  J. Morkūnienė, apie kaimo kapines pasakojo prof. habil. dr. V. Milius.

Paskaitas paįvairindavo Jaunimo turizmo centro iniciatyva organizuoti susitikimai su Vilniaus etninės veiklos centro darbuotojais – filmo „Masiniai kalendoriniai renginiai mieste” peržiūra, praktikumas su M. Liugiene Velykinių margučių marginimas ir šiaudinių sodų rišimas. Buvo aplankytas ir Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos skyrius. (plačiau). Prasminga tapo ir ekskursija į Lietuvos nacionalinį muziejų.

Džiugina ir tai, jog moksleiviai, sėkmingai baigusieji Jaunojo etnografo mokyklą, 2004 m. gruodžio 11-12 d. Jaunimo turizmo centro rūpesčiu turėjo galimybę aplankyti Rygą ir vandens atrakcionų parką Jūrmaloje.

Išties kiekvienam lankiusiam ir baigusiam šią mokyklą atsiveria nemenkos tolimesnių humanitarinių studijų galimybės: surinkta anketinė medžiaga gali pagelbėti studijuojant istoriją, filologiją kaip praktinis jau atliktas darbas, parašyti ir apginti diplominiai darbai gali tapti moksleiviams jei ne tolimesnių studijų objektu, tai bent referatu, kursinio darbo dalimi aukštojoje mokykloje. Jau nesunku suvokti ir tai, jog baigusieji šią mokyklą neabejotinai gaus papildomus pliusus stodami į aukštąsias mokyklas humanitarines specialybes. Dr. Ž. Šaknio teigimu, Jaunojo etnografo mokyklos absolventai, įsigiję pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją, neabejotinai galėtų dėstyti etnokultūrą vidurinėje mokykloje.

2004 m. rudenį Dzūkijos nacionalinio parko Jaunojo etnografo mokykla išleido savo pirmąją laidą. Ją baigė 8 Merkinė V. Krėvės – Mickevičiaus vidurinės mokyklos 9-11 kl moksleiviai, sėkmingai apsigynę diplominius darbus.

Reikia pasakyti, jog Merkinės moksleivių darbai išsiskyrė kruopštumu ir nuodugniai sąžiningai atliktais lauko tyrimais bei itin savarankiškais apibendrinimais. Moksleiviai domejosi šiais etnografiniais Merkinės apylinkių objektais:

1.                                     Merkinės kapinių tautosaka (Algimantas Černiauskas)

2.                                     Gimtuvių ir krikštynų papročiais  (Simona Valeišaitė)

3.                                     Vestuvių papročiais (Vitalija Antončikaitė)

4.                                     Joninių papročiais (Ramunė Bigelytė)

5.                                     Kalėdiniai papročiai (Jurgita Volungevičiūtė)

6.                                     Trijų Karalių šventė Merkinėje (Renata Kvaraciejūtė)

7.                                     Velykų papročiai (Kristina Kulakauskaitė)

Geriausiais pripažinti Algimanto Černiausko „Merkinės kapinių tautosaka”, Simonos Valeišaitės „ Gimtuvių ir krikštynų papročiai Merkinėje” ir Renatos Kvaraciejūtės

„Trijų Karalių šventė Merkinėje”. Darbai ruošiami publikuoti žurnale „Dainava”.  

Nuo 2002 – 2004 m vasaromis Merkinėje vasarine neakivaizdinės respublinkinės Jaunojo etnografo mokyklos stovykla, kurioje aktyviai dalyvavo ir Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis” nariai.

 Rita Černiauskienė 2005 m.

fofo iš „Kukumbalio" archyvo