„Krėvė ir verslas“ arba  atgimęs Simajudo turgus Merkinėje 

„Jau antrą kartą visa Merkinė – nuo seno ligi mažo – pakyla susitikti su savo didžiuoju sūnumi, išgarsinusiu ne tik ją, bet ir visą Lietuvą,“ – taip kalbėjo literatūrologas Albertas Zalatorius prieš 17 metų atidengiant paminklą Vincui Krėvei prie Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos. Ir jau penktą kartą mūsų mokiniai taip iškilmingai visą dieną šventė rašytojo gimtadienį – jau 129-ąjį, nuo jo paminklo kaip nuo aukuro užsidegdami ugnies savo tikėjimui, vilčiai ir meilei.

Praėjusiais metais buvo gilintasi į emigracijos problemą, susiejant su Krėvės gyvenimu ir kūryba. Apgailestaudami, kad tiek daug mūsų gimtinės žmonių išvyksta svetur laimės ieškoti, nusprendėme šiemet likti Lietuvoje ir pamėginti susikurti... savo verslą. Tema iš tiesų įnoringa „Krėvė ir verslas: Simajudo turgus“. Simajudo turgus, kaip žinia, – kermošius, mugė, į kurią tarpukario Merkinėn suvažiavę sodiečiai spalio paskutinį šeštadienį pardavinėdavo rudeninį derlių. Jį ir aprašęs Krėvė apysakoje „Raganius“.

Visą mėnesį gimnazistai vaikštinėjo „Šiaudinės pastogės“ sodybose, užsukdami ir į „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“.  5 – 8 ir I – III gimnazijos klasių moksleiviai gilinosi į atskiras noveles, apysaką „Raganius“, padavimus, jų siužetus išmoningai pasakojo pradinukams, o šie iliustravo. Pagal pasirinktus kūrinius kiekviena klasė kūrė savo prekyviečių įvaizdį, prisistatymus ir pavadinimus „Simajudo turgui”. Taip atsirado „Didingi užkeiktos mergos dvarai Gilšėje“, „Antanuko kiemas pas Dievulį“, „Dvainių atsivertimo kiemelis“, „Pas dangaus vartus“, „Vaivos juostos“ ir kt. Juose spalio 21-ąją galima buvo galima įsigyti dyviniausių dalykų, kurių kilmė irgi iš Krėvės versmių: „Žemaituko sodo obuoliai“, „Gervydės meilės siūleliai“, „Žydelio Jankelio papildai“, „Bajoro Mykio sūriai“, „Zubrio gira“, „Gilšės vanduo“, „Kasiulio virvelės“, „Skerdžiaus aštuonkojai iš siūlų“, „Gugio žolelių arbata“, „Lapino grūdai“ ir t. t. Apsirengę sodiečiais ir miestelėnais iš visokių pasviečių kelias valandas gimnazistai šurmuliavo Simajudo turgumi trumpam tapusioje aktų salėje. Kas pardavinėjo savo kepinius, obuolius, grūdus ar kitas žemės ūkio gėrybes, kas džiugino akį tikrai meniškais juodosios keramikos darbais ar pintinėmis juostelėmis, knygų skirtukais, nuostabiais rankdarbiais, o kas tiesiog pardavinėjo senas mokyklines pratybas už padorią kainą. Tiesa, pačiai mugei vadovavo Skerdžius aštuntokas Ignas Bingelis ir Bobulė šeštokė Emilija Rožankevičiūtė.

Beje, šventės dieną buvo galima atsiskaityti ypatingais pinigais – krėviukais. Pastaruosius visą spalio mėnesį moksleiviai piešė per dailės pamokas, o savaitę laiko gilino savo žinias apie Krėvės gyvenimą ir kūrybą užsidirbdami krėviukus „Krėvės banke“.

Kaip ir kasmet ketvirtos klasės gimnazistai pirmokėlius krikštijo krėviukais, kurie prisiekė būti dori ir garbingi Krėvės žemės ir dangaus gyventojai ir, žinoma, prasmingai aplankė rašytojo memorialinį muziejų Subartonyse ir padėjo gėlių ant jo kapo. Mugės metu iškilmingai prisiekė gerbti tikro gimnazisto vardą, būti verti krivaičių titulo ir I gimnazijos klasės mokiniai.

O kaip ir dera rimto turgaus dalyviams it po Simo ir Judo Tado atlaidų (kurie šventiškai praėjo Marcinkonyse paskutinį spalio savaitgalį) rinkomės į „klojimo teatrą“. Štai čia ir suvažiavo Dzūkijos regioninio tapatumo stiprinimo programos „Dzyvų dzyvai“ dalyviai: Nedzingės vaikų folkloro ansamblis „Piemenukai“ ir jų vadovė Vanda Mockevičienė, Alytaus rajono Eičiūnų vaikų ir jaunimo užimtumo centro vaikai ir jų vadovė Dalia Jusienė bei centro direktorė Audronė Anušauskienė ir Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis” nariai, į savo tarpą projektui priėmę ir kitus gimnazijos mokinius.

Visą valandą Krėvės žemės ir dangaus verslininkai, ūkininkai, prekeiviai ir meno žmones, ramiai atsipūtę, mėgavosi vaizdais, dainomis ir šokiais, kuriuos jiems ir dovanojo „Dzyvų dzyvai“ dalyviai. Nedzingės „Piemenukai” pasakojo  apie narsiojo bajoro Šviedrio ir lenkų tijūno dukters Vandos sudėtingą laimę, įprasmindami netoli Varėnos stūksančio Akmens istoriją iš „Užkeiktos mergos” padavimo. „Kukumbalis” folkloriniu spektakliu, nuaustu iš Krėvės padavimo „Gilšė” teksto, dzūkiškų dainų, ratelių ir šokių audinio, priminė mums, kad važiuodami maudytis į Gilšės ežerą (Subartoniu apyl.) žinotume, kokios baisybės laukė iš Alytaus Merkinėn skubančių pirklių, kad atmintumėm, kaip negalima savo laimės aukuro krauti kitų kruvinu darbu, kad suprastumėm, ką slepia gilūs šio ežero vandenai. „Klojimo teatro“ pasirodymus užbaigė Eičiūnų kaimo vaikų folklorinis ansambliukas, prie kurio iš pačios Vilniaus muzikos akademijos atskubėjusi prisijungė Akvilė Vervečkytė, buvusi eičiūniškė. Mūsų širdys prisipildė jaukios Akvilės balso melodijos, klausėmės vaikų atliekamų Alytaus krašto dainų, džiaugėmės jų šoktais šokučiais.

Gyvendamas Baku, Krėvė užrašų knygelėje taip pasirašė: „Man vis išsiduoda, kad blogų tarp žmonių nėra, yra tik nesupratusių vienas kito.“ Tikiuosi, kad mes iš „Šiaudinės pastogės“ priešistorinio pasaulio ir padavimų praeities likimo žabangų šiemet išėjome susipratę ir geri vienas kitam toleruodami bet kokį „šventąjį melą“, kuriuo nuoširdžiai tikime.

Šia jaukia kasmetine švente žengėme vieną žingsnelį į kitąmet iškilmingai švenčiamo Vinco Krėvės 130-ąjį jubiliejų.

Šiemetinė šventė sutapo su Merkinės „Kukumbalio“ veikla, kurią remia Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamas projektas TAPK, regioninio tapatumo stiprinimo programa „Dzyvų dzyvai“.

Merkinės V.Krėvės gimnazijos mokytoja, Klubo vadovė, Rita Černiauskienė

foto  Vytautas Černiauskas, 2011