2007 m. birželio – lapkričio mėnesiais Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ vykdė projektą „Dzūkijos lopšinės glėbyje“, finansuotą Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Varėnos rajono savivaldybės. Projekto tikslas buvo surinkti Merkinės apylinkių vaikų tautosaką – lopšines ir žaidinimus ir išleisti knygą – tautosakos rinktinę.

Klubo vadovai, turintys nemažą tokio darbo patirtį, norėjo paskatinti jaunuosius domėtis savo tėvelių ir senelių palikimu, neužmiršti, atrodo, tokių paprastų, bet labai svarbių dalykų, kaip kūdikystės lopšyje girdėtos dainelės ar linksmi žaidimėliai, kuriems ir sunkiai dirbdami mūsų seneliai visada atrasdavo laiko. Neatsitiktinai į šį projektą įtraukėme ir 2006 m. atrastus bendraminčius iš Alytaus r. Eičiūnų kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centro, kuriam vadovauja graži Audronės ir Felikso Anušauskų šeima.

Su savo draugais, Dzūkijos lopšinės apglėbti, šių metų birželio mėnesį mokėmės užrašinėti tautosaką, ir čia mums talkino neišsenkančias folkloro lobių skrynias sauganti merkiniškė Genė Milaševičienė. Džiaugiamės, kad turėjome puikią galimybę išklausyti gerbiamos tautosakininkės, žurnalistės Gražinos Kadžytės pasakojimų apie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto istoriją bei vykdomą mokslinę veiklą. Smagu, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacinės programos kuratorė Birutė Kazlauskienė pagilino mūsų etnografines ir istorines žinias.

Tačiau svarbiausia, kad trisdešimt jaunų, energingų keturiolikmečių – aštuoniolikmečių iš Merkinės ir Eičiūnų birželio – liepos mėnesį moksleiviškas atostogas įprasmino folklorinėje ekspedicijoje. Niekas nenuneigs, kad didžiausia gyvenimo vertybė yra bendravimas. Ekspedicijos metu mokinukui teko prakalbinti tiek trisdešimtmetę mamą, kurios atžalėlė čia pat bėginėja vasaros žolytėje arba jau moka pritarti mamos dainelei, tiek į devintą dešimtį įkopusią močiutę, seniai užauginusią savo vaikus ir anūkėlius. Gėrėtis galima dzūkų nuoširdumu ir atmintimi, bandant netikėtai užklydusiam, nors ir matytam mokinukui surasti atminties koridoriuose besislapstančią mažytę jaunystės ar vaikystės nuotrupą. Ir būdavo gražu išgirsti, kad taip dainavusi mamytė, tėvelis taip ant kojų kėkojęs ar tokiu būdu jauna mama savo vaikelį ir šiomis dienomis myluojanti.

Mūsų organizacija dar sykį įrodė sau ir visuomenei, jog vykdo prasmingą ir reikalingą veiklą. Pasiektas rezultatas – knyga – turi didelės išliekamosios vertės. Pabrėžtina ir pažintinė bei ugdomoji projekto vertė: aplankytas tautosakos instituto rankraštynas, susipažinta su Senosios Lietuvos istorijos ir etninės kultūros ekspozicija, mokytasi anketuoti žmones ir rinkti tautosaką. Visa tai iš tiesų sutelkė jaunimą domėtis savo krašto istorija ir puoselėti jos paveldą. Pagaliau toks projektas puikiai įprasmino jaunimo laisvalaikį ir per įvairius teigiamus pavyzdžius parodė kultūrinės jaunimo veiklos galimybes ir perspektyvas. Galutinis projekto rezultatas – išleista etnokultūrinė monografija „Merkinės lopšinės ir žaidinimai“, kurią sudaro Merkinės V. Krėvės gimnazijos absolventės Simonos Valeišaitės 2006 m. laimėtas filologinis tiriamasis darbas, šių metų vasarą ir ankstesniais metais „Kukumbalio“ narių bei vadovės surinktos vaikų tautosakos dainelės iš Merkinės apylinkių bei Instituto rankraštynuose saugomi kūrinėliai.

Taigi, projekto dėka 2007 m. lapkričio mėnesį pasirodžiusi knyga pradžiugino ne tik pačius projekto dalyvius, esamus ir buvusius kukumbaliečius, ne tik įžiebė viltį mokslininkams, kad jų prasmingu darbu domisi ir jį tęsia jaunimas, bet ir laimės akimirkomis apdovanojo paprastus kaimo žmones su jų sukauptos patirties įprasminimu ir perimamumu, su jiems parodyta derama pagarba bei dėmesiu.  Projekto veiklos ir pasirodžiusios knygos sėkmė  įkvepia klubą toliau tęsti pradėtą darbą, siekiant sudaryti Merkinės apylinkių tautosakos rinktinę, kaip būtinybę turėti panašius dalykus kiekvienam Lietuvos miesteliui ar kaimui

.

Dar norėčiau pabrėžti, kad šio projekto iniciatoriai ir organizatoriai yra mokytojai, aštunti metai besidarbuojantys Merkinės V. Krėvės gimnazijoje ir 2001 m. įkūrę jaunimo etnokultūrinę asociaciją. Nuo pat atėjimo į Merkinę mums rūpėjo suburti aktyvų jaunimą, kuriam rūpėtų jo gimtinės ateitis, atsiremianti į praeities atmintį, turintį stiprų, prasmingą dabarties gyvenimo pamatą. Prieškaryje mažo miestelio mokytojas buvo suvokiamas kaip pagrindinis šviesulys, o papildoma, šalia mokyklos vykdoma tokio šviesulio veikla, į kurią įtraukiami vaikai, buvo būtinybė ir norma. Tik išeidamas iš mokyklos ribų mokytojas gali būti mokykloje nuolatos atsinaujindamas, iniciatyvus ir reikalingas, ypač vaikams, kurie žino, kad jų laisvalaikis, jų ilgas rudens, žiemos vakaras, ištisi savaitgaliai, vasaros atostogų akimirkos bus užimtos, smagiai praleistos su suburtais bendraminčiais. 

Klubo vadovė Rita Černiauskienė

Brolių Černiauskų nuotraukos