Dalyvių fotografija su tautosakos pateikėja Gene Milaševičiene

Šiais metais  birželio – spalio mėnesiais Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ kartu su partneriais iš Alytaus r. Eičiūnų vaikų ir jaunimo užimtumo centro vykdo gražų ir prasmingą projektą „Dzūkijos lopšinės glėbyje“, kurį finansuoja Valstybinis jaunimo reikalų departamentas prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Varėnos r. savivaldybė. Sukaupęs nemažą folklorinę medžiagą savo archyve, išauginęs keletą jaunųjų etnografų, klubas ketina spalio mėnesį išleisti knygą „Merkinės lopšinės ir žaidinimai“. Pagrindą šiai knygai davė pernai metais Merkinės V. Krėvės gimnazijos abiturientės Simonos Valeišaitės Respublikiniame jaunojo filologo konkurse I-ąją vietą laimėjęs tautosakos tiriamasis darbas „Merkinės lopšinės ir žaidinimai amžių sandūroje“.

Klubo vadovai dėkoja gerbiamai gimnazijos direktorei Reginai Sakalauskienei, leidusiai vykdyti projektą birželio projektinės veiklos metu. Juo labiau, kad šis projektas įtraukia Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokinius į prasmingą gimtojo krašto kultūrinio paveldo išsaugojimo veiklą, ugdo meilę tautosakai, formuoja sąmoningą, etniškai išprususią, tolerantišką pilietinę asmenybę.

Siūlyčiau paskaityti dviejų klubo narių įspūdžių iš vykdomos projektinės veiklos. 

Klubo vadovė Rita Černiauskienė

Užrašinėjame tautosaką

Birželio 4 d. „Kukumbalis“ ir gimnazistai kaip tik ir susitiko su draugais iš Eičiūnų (Alytaus r.). Klubo vadovė Rita Černiauskienė supažindino su vykdomu projektu. Paaiškėjo, kad mes mokysimės rinkti lopšines, vaikiškus žaidinimus, o vėliau patys užrašinėsime. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos aktų salėje susigrupavome į darbo grupes po tris žmones. Grupėse pasiskirstėme pareigomis – kas darbuosis diktofonu, kas rašys duomenis sąsiuvinyje, klausinėdamas pateikėją, o kas šifruos užrašytą medžiagą. Tada vadovė mums pristatė talentingą merkiniškę Genutę Milaševičienę (Širvinskaitę). Visi kartu užrašinėjome jos padainuotas lopšines, žaidinimus, kėkavimus. Man buvo labai įdomu įrašinėti visa tai su diktofonu. Patiko kalbinti daug dainų iš savo mamytės atsimenančią moterį. Ji mums pateikė dar negirdėtų lopšinių. O labiausiai man įstrigo ši:

A a a liūliauku,

Nupirksu šnūralkų

Su raudonais guzikais,

Su geltonais aplikais...

A a a pupa,

Kas tą pupa supa?

Supa tėtis ir mama,

Ir katytė murzina.

Etnologė Gražina Kadžytė pasakoja apie fonografą

Turėdami laiko eičiūniškiams aprodėme mūsų miestelį ir gimnaziją. Svečiams labai patiko Kryžių kalnelis, garsusis Merkinės piliakalnis ir paleastronominė stebykla Jonionių akmenys. Karšta vasaros diena kai kuriuos vaikinukus net privertė išsimaudyti Nemune. Grįžę į gimnaziją valgėme labai skanius pietus.

Klubo narė Austėja Stravinskaitė, Merkinė

Draugystės pynė

         Birželio šeštą dieną vykome į Vilnių. Prie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto susitikome su Eičiūnų jaunimu ir etnologe Gražina Kadžyte. Mums labai pasisekė, kad gerai žinoma etnokultūrinių laidų vedėja vaizdingai pasakojo visą instituto, jo pastatų istoriją, nupiešė garbingą Petro Vileišio gyvenimą ir veiklą. Parodė ir pirmąjį fonografą, su kuriuo XX a. pr. pirmąkart Lietuvoje buvo užrašinėjama tautosaka. Padėkojome gerbiamai Gražinai Kadžytei ir sudainavome Merkinės apylinkių dainą. Mūsų linksmai traukiamos dainos „Oi, kur toj barilkėlė“ suskato pasiklausyti ir kiti instituto darbuotojai.

Paskui vykome į Lietuvos nacionalinį muziejų. Ten mūsų jau laukė edukacinės programos kuratorė Birutė Kazlauskienė. Ji pasakojo apie senovinius daiktus, aprodė senuosius lietuvių žemdirbystės įrankius, supažindino su praeitin nutolusia mūsų senolių buitimi. Ponia Birutė mums leido net pažaisti su senoviniais žaislais. Gavome pasimatuoti XIX a. pab. merginų galvos apdangalų kopijas: galionus, karūnėles, net žemaitišką rangę. Nesunkiai projekto dalyviams sekėsi iš gausių 5 Lietuvos regionų kostiumų atpažinti dzūkiškuosius rūbus. Juos išdavė koraliniai karoliai ir kuklios jaukios žemės spalvos prijuostės, smulkiais langeliasi audiniai.

 Draugystės pynė

Po edukacinės programos „Liaudiški žaislai ir tautinis kostiumas“ skubėjome į muziejuje veikiančią kilnojamą parodą „Visi svetimšaliai – beveik  visur“, atvežtą iš Vokietijos. Čia išsamiai susipažinome su plintančiu emigracijos reiškiniu, žinomu nuo seniausių laikų. Kas norėjo, galėjo nusifotografuoti ir iškart pasaulin paleisti savo nuotrauką. O labiausiai projekto dalyvius sužavėjo „Draugystės pynės“ pynimas. Susėdę ratu ant grindų miklinome pirštukus ir pynėme, rišome kuo gražesnes apyrankes. Tuomet sugalvojome po norą, savo apyrankę palikome parodoje, o pasiėmėme dovanų kito nežinomo draugo pintą norą. Atsisveikinome su draugais eičiūniškiais, pasivaikščiojome po Gedimino prospektą ir nuleipę nuo karščio, pavargę, bet laimingi grįžome į Merkinę.

 Klubo narė Gabrielė Leskauskaitė, Merkinė

foto Vytautas Černiauskas, 2007 m.