Monų pasaka „Senų laikų atmintis”
   

 

(pagal V.Krėvės pasaką „Perkūnas, Vaivą ir Straublys”)

Skiriu savo Tėtei Stasiui Liutkevičiui

Ištrauka

Veikėjai: Vaiva, jos tėvas, Perkūnas, Straublys, Monas Miškinis, I ir II Pasakotojai (čia vaikinas ir mergina), Laumė, Undinė, monai, laumės-undinės, žmonės (vyrai, moterys, merginos – Vaivos draugės.

Scenovaizdis: yaptingų dekoracijų nėra, scenos pakraščiuose pastatytos mitologinės dievybės, galima pačiame centre pastayti medinį stovą su ratu viršuje, prie kurio būtų pririšta austinių juostų. Svarbiausia vaidintojų apranga – dominuoja baltos skraistas; kiekvienas atlikėjas jas užsirišęs individualiai, Vaiva juosi austinę juostą ir rankoje turi kitą juostą, perkūnas rankose laiko šautuvą, Straublys turi molinę švilpynę, Monas Miškinis – su armonika, I Pasakotojas laiko rankose kalaviją, Undinę ir Laumę vaidinančios merginos esti palaidais plaukais, kitos merginos galvas pasipuošusios juostelėmis arba nuometuotomis kepurėlėmis su juostelėmis. Perkūnas, Straublys, Miškinis vilki ne baltos spalvos skraistėmis.

Scenos šonuose padėtos suvyniotos dvi baltos drobės – reikalingos jūrėms vaizduoti; Perkūno trenksmui išgauti, naudojamas koks nors metalinis trankus daiktas.

Vaidinimo idėja: scenoje visą laiką dalyvauja visi vaidintojai: tiek pasakotojai, tiek pagrindinių vaidmenų atlikėjai vienu metu yra ir visi kiti reikalingi personažai. Herojų būsenos, jų poelgiai, mizanscenų pasikeitimas bandomi atspindėti liaudies dainomis, rateliais - žaidimais, šokiais.

 (Dvi merginos stovi scenos vidury ir pradeda dainą, palaipsniui įstoja pulkas merginų, kartodamos priedainį „Rūta žalioj” ir pulkas vaikinų. Pulkai puslankiu apsupa dainuotojas. Gaudesio fone išryškėja dainos tekstas):


 

Oi, toj varna

Oi, toj varna juodasparnė,

Rūta žalioj.

 

Kur tu łėksi?

Kur tu łėksi? Kur tu tūpsi?

Rūta žalioj.

 

Prūskon žamėn,

Prūskon žamėn, už gronyčios,

Rūta žalioj.

 

Ką tyn veiksi?

Ką tyn veiksi? Kur nułėksi?

Rūta žalioj.

 

Aš parnešiu,

Aš parnešiu aukso žiedą,

Rūta žalioj.

 

Dėl sesutės

Dėl sesutės, dėl jaunojos,

Rūta žalioj.

 

Ji neturi,

Ji neturi mocinėłės,

Rūta žalioj.


 

(dainai nutilus)I Pasakotojas

Ot dainuoja! Tai gražiai gieda!.. Taip graudu Net už širdelės tveria…

 II Pasakotojas:

Et, seni buvo laikai. Tada ir žmonės ne tokie buvo kaip dabar, ir gyveno kitaip. Būdavo, kur dabar sodžiai, laukai, kur dabar skynimai, (merginos ir vaikinai mažais žingsneliais sueina į ratelius)  ten tokios girios siūbuodavo, jog vidudienį ten tamsu būdavo kaip vakarą. (Pasakotojai įsiterpia į pulkus)

(pasigirsta tyli laumių sutarytinė „Kuoja”; merginos-laumės, tyliai dainuoja šokdamos ratu, o vaikinai – monai tyliu gaudesiu joms pritaria)

Viena grupė: „Kuo-ja, kuo-ja”

Kita grupė: „Kuoja-kuoja-kuoja”

Trečia grupė: „Tu kojute, kojučiute”

 Žmogus /išlindęs iš monų rato/:

Įeini žmogus tankumynan, klonin, ir kūnas tik eina pagaugais, tik eina. 

I Pasakotojas /įsimaišo į laumių ratą/:

Ir ko tik nebūdavo, kas negyvendavo tų girių galuose, jų tankumynuose.

 (Laumių sutarytinė garsėja, paskui pulkas prasiskiria ir praleidžia į priekį  vieną seserį, kuri taip sako /daina šiek tiek prityla):

 Laumė:

…Kur tik balelė, ten jau kelios laumės apsigyvenusios.

(šokis tęsiasi, laumės virsta  undinėmis, pasikeičia ėjimo taktas ir ritmas, pasigirsta keturinė sutartinė „Dūno upė lylio”)

 Pritarinys:

Dūno, dūno upė,

Dūno, dūno upė.

/.../Scenaristo pastabos: Vaidinime pakankamai daug vietos improvizacijai. Čia parinktos dainos ne visos yra dzūkų regiono dainuojamos. Tiesiog visos čia dainuojamos dainos tiek turiniu, tiek melodijomis puikiai atspindi vaizduojamas V. Krėvės situacijas, veikiančių personažų būsenas.

Stengtasi būti kuo arčiau autentiško teksto, todėl personažams specialių dialogų nekurta, jų yra tiek, kiek ir rašytojo tekste, todėl beveik visi personažai kalba tarsi nupasakodami, ką jie veikia.

Šio spektaklio idėja – linksmas, gyvas folklorinis vaidinimas – žaidimas, kur įvairios transformacijos ir pasikeitimai įmanomi čia pat vietoje – žiūrovų akyse. 

Scenarijaus autorė Rita Černiauskienė,

2002-09-23, Merkinė