Poezijos vakaras „Tavo vardą tariu pakuždom“

Poezija. Jos delnuose telpa ištisi pasauliai, regėjimai, pojūčiai, svajos, jausmai. Ji graži, liūdinti, skambanti, raminanti, šaukianti, kviečianti, mylinti ir neaprėpiama. Sutverta gyvenanti mumyse, kartais neapčiuopiamai, o kartais juntamai.

Kiekgi reikia žodžiui, kad jis gimtų? Kelių tūkstančių metų? O gal pakanka sekundės?

Kiek kartų turi gimti žmogus, kad jis galėtų parašyti eiles? O juk koks stebuklingas yra tas, kuris gali surasti žodžius erdvėje, gali juos sudėlioti popieriuje, juos ištarti, išsakyti, papuošti muzika. Stebuklingas ir tas, kuris juos girdi, jaučia ir priima į savo pasaulį.

Man labai pasisekė. Aplink mane vieni kūrėjai. Kur benuvažiuočiau, vis sutinku žmonių, kurie kuria ir svarbiausia – skelbia tą grožį.

Idėja skelbti poezijos žodį ir skambesį Merkinėje gimė jau ne pirmą kartą. Šį sykį norėjosi, kad atsirastų galimybė kuriantiems, skaitantiems ir grojantiems jaunuoliams įgyvendinti savo sumanymus ne vienumoje ar mažam draugų rately, bet leisti pasidžiaugti platesniam ratui tokio žanro gerbėjų.

Tad 2009 m. vasario 6 dieną 17 val.  vakaras Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos aktų salėje prasidėjo. Pradėjau jį aš, iliustruodamas poezijos ir muzikos santarvę, sugrojau savo kūrybos dainą „Pasiilgau Tavęs“. Tai buvo viena pirmųjų mano kurtų dainų po pažinties su bardais.

Po jos savo žodžio galią ir virpesį išbangavo Miglė Kalvinskaitė pristatydama savo kūrybos eiles „Jūra“. Stiprus eilėraštis nepaliko abejingų. Beje, Miglė buvo ir šio vakaro vedėja ir savo pareigas atliko labai širdingai bei poetiškai.

Šiltai prabilo Jolita Brazinskaitė Petro Vaičiūno eilėmis „Mergaitės žodžiai“.

Pirmą kartą scenoje pasirodė žavi merginų grupė „Akvarelė“ (Monika Kivaraitė, Ineta Mačiulytė, Digna Čaplikaitė,  Monika Turauskaitė), padainavusi savo kūrybos dainą „Myliu tik tave...“

Išgirdome, ką apie norą būti savimi nebūnant savimi šnekučiavo Marcelijaus Martinaičio Kukutis Ievos Šidlauskaitė lūpomis.

Daug gražaus skambesio paskleidė merginų grupė „Sielos rankos“ (Vita Pačkauskaitė, Digna Sabonytė, Miglė Kalvinskaitė, Eglė Jauneikaitė, Jolita Brazinskaitė) savo melodijomis.

Vakarui įpusėjus išgirdome, kaip prabyla Henrikas Radauskas eilėraštyje „Begalinis liūdesys“, kurį paskaitė Kamilė Šidlauskaitė.

Pasigrožėjome pagal Sigutės Ach ir Urtės Uliūnės kūrinėlį „Laumžirgis Cikorijus“ pastatytu spektakliuku, kurį suvaidino mūsų gimnazijos  teatriukės Monika Valeišaitė, Rasa Vitkauskaitė ir Eglė Jauneikaitė (jų vadovė mokytoja Renata Černiauskienė).

Netikėtą dainuojamosios poezijos staigmeną pateikė grupės „Prieblanda“ dueto (Vita Pačkauskaitė ir Vytautas Černiauskas) daina „Tylūs garsai“.

Džiaugiuosi, kad sulaukėme svečių iš Šiaurės Lietuvos. Dar 2008 metais išgirdęs šių žmonių kūrybą ir melodijas svajojau juos pamatyti Merkinėje. Taip ir įvyko. Pirmoji vakaro viešnia Justina Samoškaitė, abiturientė bardė iš Šiaulių, prabilo subtiliais pianino melodijos ir žodžių vingiais. Ir muziką, ir eiles Justina kuria pati, o jos talentą jau pripažino ir nemažas būrys dainuojamosios poezijos gerbėjų.

Antrasis svečias, pasirodęs scenoje,  –  jaunasis bardas  irgi abiturientas Paulius Pastauka iš  Kuršėnų. Ir jo gitaros skambesys sujaudino ne vieną klausytoją bei leido įsijausti į dainų skambesį visa esybe.

Belieka paminėti, kad Justina ir Paulius viena dainą sudainavo duetu, kaip patys prisipažino, ekspromtu. Na, o man pasirodė, kad jie kartu ją dainuoja mažiausiai tūkstantį metų.

Visas vakaras dvelkė jaukia ir poetiška atmosfera, kurią papuošė mudviejų su Aisčiu Jurkoniu sugalvota scenografija – Merkinė tokios dar nematė.

Pasibaigus vakarui beliko tik pasidžiaugti ir padėkoti už pagalbą ruošiant šį vakarą mokytojai Ritai Černiauskienei bei pripažinti gražią tiesą, kad jaunimas gali ir nori kurti, dalintis, skleisti juose glūdintį grožį, jaukumą, gyvenimo džiaugsmą. O man džiugu, kad galėjau šiek tiek prisidėti prie mokinukų norų išsipildymo.

Vytautas Černiauskas, Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis” seniūnas

Mano ir Brolių Černiauskų nuotraukos