Kaip ir kasmet Merkinės „Kukumbalis“ dalyvavo didžiausiame tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš”, aprėpiančiame ir Lietuvą, ir kaimynines šalis. Turėjome malonumą groti dviejuose koncertuose Vilniuje: spalio 15 d. „Aulos“ muzikos klube įvyko solinis mūsų koncertas, o spalio 20 d., grojome Vilniaus mokytojų namuose, festivalio renginy – „Naktinėjimų žvaigždės“.

Reikėtų pridurti, kad į dainuojamosios poezijos tėkmę „Kukumbalis“ įsiliejo dar 2008 m., norėdamas paįvairinti jau vykdomą – etnokultūrinę kryptį. Taip, pamažėle susiformavo naujas ir savitas „Kukumbalio“ veidas. Tad 15 d. susirinkusi publika išvydo tradicinį mūsų ketvirtuką: Vytautą, Algimantą, Kęstutį ir Rita Černiauskus. Kaip ir dažname koncerte, taip ir šiame jautėmės Dainavos krašto ambasadoriais, o veik dvi valandas trukęs koncertas pranoko ir mūsų pačių lūkesčius – buvo tiesiog gera. Gera todėl, kad tokie koncertai yra puiki proga susieiti merkiniškiams, „Kukumbalio“ bičiuliams bei gerbėjams, ir kad galėjome skleisti tą poetinę dvasią, taip stipriai įsišaknijusi Merkinėje. Todėl ir mūsų skambėjusiose dainose apstu etnologinių, mitologinių motyvų, be kurių sunkiai įsivaizduočiau Dainavos, arba Jotvos šalį. Žinoma, ne viskas taip rimta, būtą ir šmaikščių akimirkų, tad nuotaikos puokštė tame koncerte sužydėjo įvairiausiomis spalvomis.

Nieko naujo nepasakysiu, tardamas, kad mūsų tautos stiprybė – vienybėje, todėl tokie suėjimai yra vienas ir gražiausių būdų suburti draugėn bendruomenę, pajusti pasididžiavimą, kokia puiki esame tauta, muzikali, išsilavinusi ir galinga.  Ačiū festivalio organizatoriui Juozui Žitkauskui, ačiū gausiai susirinkusiems bičiuliams ir žiūrovams, kurių dėmesys ir pritarimas skatina mus tęsti pradėtus darbus ir tikėti, kad Lietuva su kasdiena vis gražesnė ir tvirtėjanti.

Akimirka po koncerto. Mūsų stiprybė bendrume.

Žinoma, nuotraukoje ne visi, dalyvavę tame vakare, tas lietuviškas drovumas...

Vytautas Černiauskas, 2012