Kukumbalis
- Merkinės jaunimo etnokultūros klubas - jaunimo, gyvenančio,
besimokančio, dirbančio Merkinėje arba gyvenančio Dzūkijos nacionalinio
parko teritorijoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas siekiant
giliau pažinti Dzūkijos etninę kultūrą.

Klubo vadovai
Rita ir Vytautas Černiauskai
Pradėję savo veiklą 2000 metais surengėme koncertus ne tik Merkinėje,
bet ir
Romoje, Punske,
Vilniuje, Kaune, Rietave,
Doviluose,
Druskininkuose, Alytuje, Radviliškyje,
Lazdijuose, Kapčiamiestyje, Varėnoje ir kituose Lietuvos miesteliuose.
Rengiame kasmetines kalendorines šventes - Advento vakarones, Kūčių
stalo repeticiją, Užgavėnes, Rasas ir kt. V. Krėvės 120 metų jubiliejaus
proga pastatėme etnokultūrinį spektaklį „Perkūnas, Vaiva ir Straublys",
„Gilšė".
Išleidome dvi kompaktines plokšteles:
2002 m. „Merkinės dainos ir šokiai“
ir 2006 metais „An marelių kraštelio”,
„Dainuoja Kukumbalis (2011 m.).
Taip pat dalyvaujame bardų veikloje.
O jei linksmiau pasiknaisiotume „Kukumbalio” prasmės labirintuose, tai
aptiktumėme štai ką:
„Kukumbalis” - tai klubas, kurio nariai iki kaulų smegenų įklimpę
Merkinės kalnuoto miško aukštapelkėje, Dzūkijos nacionalinio parko
mokslininkų vadinamoje savotišku gamtos stebuklu (visai netoli, tik
žemesniame lygyje, teka Merkys). Kai kurie jaunuoliai savo noru įklimpę,
o kiti suviliojo tos aukštapelkės demoniškumas, mat, pasak šio vardo
aiškintojų, Kukumbalis - „kukų bala”, kurioje gyvena kukai ir velniai.
Senieji merkiniškiai tos vietos net privengia - esą ten vaidenasi,
gyvena visokie velniai, kurių nepriima tyras Merkio vanduo, galbūt ten
slapstosi ir kokios miško dvasios, kaukai, kurie į namus galybes turtus
neša. Matyt, „kiba” tikrai kukumbališkius „kaukai apsėdę”, nes kartą
pats kaukas, kukas ar kukūmas, sužavėtas jaunimo dainų ir šokių, pagal
visas mandagumo taisykles pro kaminą į jaukią kamaraitę įvirtęs, kur
jaunimėlis gieda, linksminasi, neiškentęs ir padovanojęs savo namų vardą
tam pačiam jaunimėliui ir pažiro jaunos sielos, kurios panūdo savo
gyvenimą praturtinti ir vieną kitą tūkstantį sielų džiaugsmu bei meile
uždegti.
...Ir traukia nuo to laiko pelkės kaukai, kukūmai, kukai nekaltas sielas,
raistan traukia džiugenų akimirkomis kiekvieną, kuriam nebaisus šventas
„Kukumbalio” užkeikimas.
Ir atsigeria sielos tyro Merkio vandenėlio ir, užmiršusios žemiškus
rūpesčius, pasineria į stebuklingą dainų ir pasakų, žaidimų, šokių
protėvių pasaulį.
Saugokitės, „Kukumbalio“ kerams neatsispirti!
|